skautai sveksna1Šilta šventė vyko Judrėnuose, kurioje dalyvavo ir Švėkšnos Alicijos Rugytės skautai. Į renginį sugužėjo žmonės iš visos Lietuvos, apie Stepono Dariaus gimtinę plačiau sužinojome iš joje gyvenančio Mečislovo Raštikio, kuris papasakojo, kad Steponas buvo trečias Augustinos ir Jono Jucevičių vaikas. Jo motina – Augustina Vaišvilaitė, tėvas – Jonas Jucevičius - Darašius.

Dariaus tėvų sodyboje buvo pusantro galo troba su įstiklinta veranda, klėtis, dveji tvartai ir daržinės, jauja su moline pirtimi, akmeninis lauko rūsys. Sodyboje augo daug medžių, šimtamečiai ąžuolai čia tebežaliuoja iki šiol.

Sodas, kiemas, dirbama žemė buvo aptverti statine, pusgulsčia arba kaišytine tvora. 1905 m., mirus Stepono tėvui, gyvenimas ūkyje tapo gerokai sunkesnis. Tam, kad galėtų susimokėti žemės mokesčius, našlė Jucevičienė buvo priversta pradėti pardavinėti mišką.

Vienai ūkininkauti buvo sunku ir 1906 m. ji ištekėjo už Kazio Degučio. Jis nebuvo geras ūkininkas, ir prikalbino žmoną kartu su vaikais važiuoti laimės ieškoti į Ameriką. Prieš išsiruošdama į kelionę Stepono motina savo ūkio nepardavė, o paliko jį prižiūrėti giminėms Idzelevičiams. Giminaičiai čia įleido nuomininkus. Dalį žemės dirbo jie, dalį patys Idzelevičiai. Nuomininkai dažnokai keisdavosi.

1920 m. lankydamasi Lietuvoje, S. Darius aplankė tėviškę, gimines, tėvo ir senelių kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis buvo keletą kartų atvykęs į tėviškę. 1927 m. čia jis pabuvojo paskutinįjį kartą. Spėjama, kad šio apsilankymo metu Steponas paliko pinigų sodybos pastatų remontui,
nes netrukus po to buvo pradėtas remontuoti gyvenamasis namas ir klėtis.

Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. Tuo metu 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas S. Dariaus tėvų sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu”. Greta buvo pasodintos trys eglaitės, medeliai aptverti parkanėlių tvorele. „Dariaus ir Girėno medis” žaliuoja iki šiol.

1968 m., kai Dariaus kaime vyko melioracija, S. Dariaus tėviškės vietoje pastatų jau nebebuvo. Stovėjo tik medinis kryžius, kuriame iki šiol išsilaikė įrėžta 1928 m. data.

Melioratoriai buvo pasiryžę visai nuo žemės paviršiaus nušluoti gimtąją S. Dariaus tėvų sodybos (Dariškės) vietą, tačiau pakėlė balsą kraštotyrininkai. Jie buvo išgirsti. Nuo 1969 m. gegužės 9 d. atliekami Dariškės tvarkymo darbai.

Kieme po didžiuliu ąžuolu supiltas pilkapis ir prie jo pastatytas didžiulis akmuo, ant kurio yra įrašas „Dariui ir Girėnui”. Iš akmenų sumūrytame namo kampe įtvirtinta akmeninė lenta, kurioje kitas
įrašas: „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933”.

Po „Lituanikos” skrydžio 50 metų sukakties paminėjimo buvo nutarta atstatyti S. Dariaus ir S. Girėno tėviškes.

1993 m. buvo užbaigta atstatytas S. Dariaus tėvų sodybos gyvenamasis namas ir klėtis, sutvarkyta sodybos teritorija. Dabar šiais pastatais rūpinasi Lietuvos aviacijos muziejus.

Šventėje dalyvavo net 12 asmenų, kurie 1969 metais tvarkė S. Dariaus tėviškę ir norėdami palikti prisiminimą, nešė žemes ir pylė pilkapį, kuriam šiandien jau 50 metų. Gražu buvo klausytis jų jaunystės prisiminimų ir mums, Švėkšnos A. Rugytės skautams.

Tardami žodžius Tėvynei ir mes atvežę savo grafų Platerių žemių, užpylėme ant pilkapio. Tikėdamiesi, kad po kiek laiko, ateities kartoms galėsime pasakyti, kad prie šio pilkapio gyvavimo prisidėjome ir mes.

Ar sutinkate Šilutėje turistų?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt