house-1407562 960_720Netrukus prasidėsiantys nauji mokslo metai į didžiuosius šalies miestus pritraukia tūkstančius naujų studentų, dalis jų kasmet ryžtasi išsinuomoti gyvenamąjį plotą pas privačių būstų savininkus. Draudikai neigia mitą, kad nuomotojams daugiausiai bėdų sukelia lėbaujantis jaunimas. Be to, pasirodo, didžiausi finansiniai nuostoliai šioje rinkoje patiriami būtent Kaune.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, vidutinė nuomojamuose butuose Lietuvoje patiriama žala siekia 524 eurus, tuo tarpu Kaune ji maždaug dešimtadaliu didesnė – 583 eurai.

Žalomis Kaunas lenkia Vilnių

Vilnius ir Kaunas yra pagrindiniai šalies akademiniai centrai su populiariausiais universitetais bei kolegijomis. Nors Vilniuje nekilnojamojo turto rinka yra didžiausia Lietuvoje, tačiau pagal nuomojamų būstų žalas lyderio pozicijos atitenka Kaunui.

Vilniuje nuomojamuose būstuose vidutinės žalos svyruoja apie 484 eurus, ir yra apytiksliai penktadaliu mažesnės nei Kaune.

„Galima konstatuoti, kad visgi pagrindinis žalų šaltinis yra vanduo ir turtas dažniausiai nukenčia dėl būstų užliejimo. Kadangi Vilniuje gyvenamojo būsto fondas yra naujesnis, inžinerinės sistemos juose atitinkamai irgi ne taip susidėvėję, todėl vidinio tinklo gedimo tikimybė yra mažesnė. Iš kitos pusės, pasitaiko ir aplaidumo apraiškų, kuomet elementariausiai užmirštama užsukti čiaupą ir pasipylęs vanduo sulieja grindų dangą, sugadina baldus“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Ekspertė pažymi, kad vandens sukeliamos žalos fiksuojamos dažniausiai. Vanduo lengvai persigeria net per storiausias perdangas, lengvai nuteka į svetimus būstus net per kelis aukštus, o jei gedimas įvyksta vidiniame tinkle, dėl spaudimo vanduo plinta labai greitai, todėl kartais viename bute trūkęs vamzdis sukelia žalas dar 2 ar daugiau kaimyninių butų.

Labiausiai „maudoma“ laikinoji sostinė

Vertinant ilgalaikės būstų nuomos žalas, vanduo sudaro didžiąją dalį visų atvejų. Kaune jis atsakingas už 73 proc. nuomojamų būstų žalų, o Vilniuje – už 68 proc.

„Net ir neišskiriant didmiesčių, visoje Lietuvoje vanduo yra didžiausia nuomojamų būstų rizika, jis sudaro 65 proc. visų tokiuose būstuose patiriamų žalų, kurių vidurkis – 459 eurai. Didelės dalies atvejų nėra galimybės išvengti, tuomet belieka lenktyniauti su laiku. Vandens žala yra tuo didesnė, kuo ilgiau išlieka nepastebėta: valandą, dieną ar net visą savaitgalį, kaip kartais irgi nutinka“, – teigia D. Strazdienė.

Tam, kad užliejimo atvejai būtų retesni, draudikai pataria padaryti bent tai, kas priklauso nuo pačių būstų savininkų: periodiškai tikrinti ir atnaujinti sujungimus, tarpines, žarneles, kuriomis vanduo atiteka į skalbykles, indaploves, klozetų bakelius.

Kas mokės?

Kartu D. Strazdienė pabrėžia, kad dalies avarijų ar gedimų paprasčiausiai neįmanoma išvengti. Situacija dar labiau komplikuojasi, jei į ją įtraukiami tretieji asmenys – kaimynai. O tais atvejais, kai vanduo pasipila dėl kaimynų kaltės, gali būti sugadinami ne tik būsto savininkų, bet ir asmeniniai nuomininkų daiktai bei technika.

„Visų rizikų numatyti ir joms pasiruošti neįmanoma. Pagrindinė nuomojamų butų problema yra ta, kad jie lyg ir turi du šeimininkus, tačiau praktiškai ne visada aišku kur yra kieno atsakomybės ribos. Čia tarsi „dvi auklės, o vaikas be galvos.“ Tačiau vertėtų pažymėti, kad būsto savininkui apdraudus savo turtą kaip nuomojamą, o žalai kilus net ir gyvenant nuomininkui, draudimas nuostolius atlygins lygiai taip pat, kaip ir nutikimui dėl savininko kaltės. ”, – teigia turto draudimo ekspertė.

Nuomoninkams, rekomenduojama patiems pasirūpinti asmeninio kilnojamo turto draudimu. Taip jie galės būti tikri, kad būste esantys jo daiktai bus apsaugoti.

Ar palaikote Arvydo Sabonio raginimą aukoti Lietuvos krepšinio namams?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt