Lina Malciene_nuotr._asm._archyvoGargžduose gyvenanti Agnė niekuo neišsiskiria iš kitų jaunų žmonių – sportuoja, dirba ir augina du vaikus. Tačiau išsėtine skleroze serganti moteris prisipažįsta, kad tam reikėjo nemažai pastangų. Prieš kelerius metus prie lovos prikaustytai Agnei atsitiesti padėjo ne tik gydymas, bet ir suvokimas, koks svarbus yra jos pačios indėlis į gerą sveikatos būklę.

Išsėtinė sklerozė dažniausiai diagnozuojama 20 - 40 metų žmonėms. Visą gyvenimą trunkanti centrinės nervų sistemos liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo pažeistos neurologinės srities.

Dažniausiai ligos simptomai būna susiję su regėjimo arba motorinės funkcijos sutrikimu, jutimų funkcijos pakitimais, pusiausvyros ir koordinacijos, mažojo dubens (šlapinimosi, tuštinimosi) sutrikimais. Tačiau yra keletas bendrinių požymių, dėl kurių sunku atpažinti ligą – skausmas, nuovargis, nedidelis karščiavimas ar silpnumas.

Pirmuosius išsėtinės sklerozės požymius Agnė pastebėjo prieš beveik ketverius metus, kuomet jai pradėjo tirpti dešinė koja. Iš pradžių ji nekreipė dėmesio, tačiau ilgainiui tirpimas išplito iki kelių, vėliau – iki šlaunų, kol galiausiai nutirpo liemuo. Būdama 39 metų moteris išgirdo ligos diagnozę – recidyvuojanti išsėtinė sklerozė.

„Buvau šokiruota, kai sužinojau, kad sergu šia liga. Reikėjo laiko, kad galėčiau išsiverkti, išsigailėti savęs ir atrasti jėgų gyventi toliau. Pirmieji metai buvo labai sunkūs – aplankydavo baimė, kad esu kitokia, kad manęs nepriims aplinka. Bet vėliau supranti, kad ne pats pasirinkai šią ligą, tiesiog turi išmokti su ja gyventi“, – prisimena Agnė.

Visuomet aktyvų gyvenimo būdą propagavusi moteris sako, kad dabar užsiima tomis pačiomis veiklomis, kaip ir anksčiau. Liga netrukdo jai sportuoti, važinėti dviračiu ir plaukioti prie namų esančiame tvenkinyje – viskas grįžo į savo vėžes po pirmųjų ligos metų.

„Tinkamas gydymas padarė didelę įtaką mano gyvenimui. Pati neeksperimentuoju, pasitikiu medikais ir žinau, kad be vaistų liga progresuos. Džiaugiuosi, kad gydymas padeda ją pristabdyti, sulėtinti ligos progresavimo tempą ir leidžia man gyventi normalų gyvenimą.

Žinau, kad dabar turiu pailsėti dažniau, tačiau tai netrukdo man užsiimti mėgstamomis veiklomis“, – sako moteris.

Pacientai pamiršta, kad liga nepagydoma

Gydytojos Linos Malcienės teigimu, net ir esant inovatyviems gydymo metodams, šiandien viena iš problemų, trukdančių padėti išsėtine skleroze sergantiems pacientams, yra jų nepakankamas bendradarbiavimas su medikais.
„Gydymas padeda stabilizuoti ligą, pacientai ilgainiui gali nejusti jokių simptomų, tačiau tai nereiškia, kad ligos nebėra. Išsėtinė sklerozė yra nepagydoma liga ir nors atrodo, kad ji atsitraukė – būtina tęsti gydymą. Neretais atvejais pacientai savarankiškai priima sprendimą nutraukti gydymą, taip sąmoningai pablogindami savo sveikatos būklę ir leisdami ligai progresuoti“, – sako L. Malcienė.

Jeigu pacientas nesigydo ir leidžia ligai progresuoti, padariniai gali būti nesugrąžinami – žmogus tampa neįgalus, liga apriboja jo judėjimo funkcijas, kol galiausiai pacientui prireikia neįgaliojo vežimėlio arba lovos režimo.
„Pacientų, kurie gydosi reguliariai ir vartoja vaistus pagal nustatytą režimą, gydymas yra daug sėkmingesnis. Pacientas turi bendradarbiauti su gydytoju, kartu kovoti prieš ligą tam, kad išsėtinė sklerozė turėtų kuo mažiau įtakos sergančiojo kasdieniam gyvenimui“, – tikina medikė.

Naujas gydymas skiriamas 2 kartus per metus

Nors išsėtinė sklerozė yra nepagydoma, šiandieniai gydymo metodai padeda valdyti ligą ir sulėtinti jos progresavimą. Mokslininkai nuolat ieško būdų, kurie būtų ne tik efektyvūs, bet ir palengvintų pacientų kasdienį gyvenimą.
Recidyvuojančios išsėtinės sklerozės pacientams gydymas trunka visą gyvenimą, todėl daugeliui pacientų sunkumų kelia sudėtingi gydymo metodai, kuomet reikia kasdien gerti vaistus arba juos susileisti kas keletą dienų. Tačiau Lietuvos pacientams, kuriems netinka pirmos eilės gydymas, yra prieinami naujausi vaistai, iš esmės pakeitę jų kasdienybę.

„Naujos terapijos yra patogios tuo, kad jų lašinimas apsiriboja retais intervalais. Vietoj to, kad pacientui reikėtų atlikti procedūrą kas keletą dienų arba kartą per mėnesį, nauji gydymo metodai leidžia tai atlikti vos du kartus per metus. Toks gydymas nevargina paciento, nekelia kliūčių jo darbinei veiklai, nepririša prie nuolatinio vaisto vartojimo. Tai yra žymiai patogesnis gydymas, lyginant su ankstesniais metodais“, – teigia medikė.

Inovatyvūs gydymo metodai ne tik palengvina pacientų kasdienį gyvenimą, bet ir užtikrina efektyvesnį ligos gydymą. Esant retesniems vaistų vartojimo intervalams, pacientai lengviau įsitraukia į gydymo procesą ir pasiekia geresnių rezultatų.

Gydytojos L. Malcienės teigimu, šiandien išsėtinės sklerozės pacientai Lietuvoje gali gauti efektyviausią gydymą, taikomą ir kitose, pažangiausiose Europos Sąjungos šalyse.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt