Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Jau nutraukiamas vilkų medžioklės sezonas

Image - Jau nutraukiamas vilkų medžioklės sezonas

  Aplinkos ministro įsakymu nutraukiamas 2019-2020 m. vilkų medžioklės sezonas, išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, ir nuo sausio 17 d., šiuos žvėris draudžiama

Penktadienis, 17 Sausis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (4)

Oficialūs pranešimai

Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Image - Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Ketvirtadienį bus paskelbti paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Abiturientai sužinos, kaip jiems sekėsi laikyti matematikos, istorijos ir geografijos

Ketvirtadienis, 11 Liepa Komentarai (0)

Politika

Opozicija linki vicemerui apsispręsti ir atsistatydinti

Image - Opozicija linki vicemerui apsispręsti ir atsistatydinti

Po dviejų bandymų surengti Savivaldybės taryboje balsavimą dėl vicemero Sigito Šepučio atstatydinimo, opozicija surengė spaudos konferenciją.Pasak opozicijos politikų, vieną kartą valdančioji koalicija nusprendė išbraukti interpeliacijos klausimą iš Tarybos dienotvarkės, o

Antradienis, 15 Spalis Komentarai (0)

Problema

Ūkininkams rimtai grasina kiaulių maras ir paukščių gripas

Image - Ūkininkams rimtai grasina kiaulių maras ir paukščių gripas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, jog mūsų šalies ūkininkams šiuo metu rimtai grasina du virusai: Lenkijoje jau užfiksuota 10 paukščių gripo atvejų, o šalia Šilutės esančiame Plungės rajone neseniai

Penktadienis, 17 Sausis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Senjorai cepelinais bus vaišinami ir Šilutėje

Image - Senjorai cepelinais bus vaišinami  ir Šilutėje

Vasario 2-ąją, Pasaulio cepelinų dieną, tinklaraštininkas Riebus katinas kviečia pavaišinti senjorus cepelinais.Apie savo dalyvavimą akcijoje jau paskelbė Šilutės valgykla „Šyša“, lietuviškų patiekalų kavinė „Astra“ ir „Trukio stotelė“. Kitos valgyklos, restoranai

Pirmadienis, 20 Sausis Komentarai (0)

Seniūnijose

Švėkšnos Padėkos vakare – pagarbos ženklai aktyviausiems ir iniciatyviausiems

Image - Švėkšnos Padėkos vakare – pagarbos ženklai  aktyviausiems ir iniciatyviausiems

Aktyviausi Švėkšnos bendruomenės nariai, tie, kas nuolat remia įvairias seniūnijos, vietos gimnazijos ir kultūros įstaigų iniciatyvas ir šiemet metų sandūroje sukviesti į Padėkos vakaronę. Tai – ilgametė šios seniūnijos ir

Šeštadienis, 18 Sausis Komentarai (0)

Zalieji kryziaiMokestinė politika, kurią vykdo Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kartu su Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimų sąjunga, gali atsiliepti ne tik šalies žemdirbiams, kurie jau protestuoja „Žaliųjų kryžių“ akcija. Naujų mokesčių poveikį pajus ir regionų verslininkai, taip pat jaunos šeimos, nes valdžios užmojai įvesti naują Finansų rinkos dalyvių mokestį pabrangins paskolas verslo plėtrai ir būstui. Mat bankų aktyvai, kuriuos užsimota apmokestinti, yra ne kas kita, kaip visų žmonių ir verslo paskolos. Todėl skaudės ne bankams, o paprastiems žmonėms.
Tačiau valdantieji negirdi nei ekonomikos ekspertų, nei teisininkų, nei Lietuvos banko ar kaimyninės Lenkijos perspėjimų, kad toks mokestis mažins kreditavimo prieinamumą ir didins kreditavimo kainą.

Maža to, ignoruojamos ne tik Lietuvos, bet ir europinės finansų priežiūros institucijos – pvz., Europos centrinis bankas, – su kuriomis privalu derinti visus mokestinius įstatymus.

Buldozeriu stumiami mokesčiai neramina ir regionų žmones. Pasak Panevėžio ir Šiaulių verslininkų, neseniai aptarusių skolinimosi alternatyvas, jau dabar regionų verslininkams nėra paprasta pasiskolinti. Tačiau jeigu dėl neatsakingų valdžios veiksmų paskolos dar pabrangs, verslo plėtra ar juolab inovacijos rajonuose taps neįmanomos.

Nuo 1960-ųjų Panevėžyje veikiančios metalo apdirbimo įmonės UAB „Metalistas“, kurioje dirba per 160 darbuotojų, vadovas ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas stebisi tokiu valdžios trumparegiškumu. Jis tikina, kad regionų verslininkai, kaip, beje, ir ūkininkai, neįsivaizduoja nei verslo pradžios, nei plėtros be bankų paskolų.

„Norėtųsi su valdžia tartis, o ne statyti kryžius, bet jeigu ir toliau taip negirdės žmonių, neatmestina, kad šalia žemdirbių žaliųjų kryžių kils ir verslininkų kryžiai. Mes iš valdžios nieko neprašome – tik netrukdyti dirbti. Be valdžios pagalbos galima apsieiti, o be banko paskolos niekaip“, – tikina Panevėžio verslininkas.

Regionų verslininkai sako, kad tokie, su niekuo nederinti, valdžios užmojai – pasityčiojimas iš aktyviausių ir iniciatyviausių krašto žmonių.

Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. regioninių šalies įmonių. Įvedus naują mokestį paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėjo, kad Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins ir būsto paskolas, turės įtakos daugybės šeimų gyvenimui.

Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų, kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8 - 3,2 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

„Kai įstatymo iniciatoriai viešai pripažįsta nesuprantantys, ką siūlo apmokestinti, nes neskiria bankų aktyvų nuo pasyvų, tokio finansinio neraštingumo pasekmės gali būti labai liūdnos visiems šalies žmonėms. Nes iš tikrųjų siūloma apmokestinti paskolas žmonėms ir verslui. O tai reiškia, kad mažiau šeimų galės pasinaudoti paskolomis būstui įsigyti ar verslui plėtoti, nes valdantieji padidins paskolų palūkanas. Tą rodo ne tik mūsų skaičiavimai – turime aiškų atsakymą iš Lenkijos: paskolų ten jau išduodama mažiau, palūkanos kyla, užsienio kapitalo bankai traukiasi“, – akcentuoja LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje su dideliu entuziazmu įvestas bankų mokestis atsiliepė visų šalies gyventojų gerovei. Lietuvoje viešėjęs lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariusz Zygierewicz pristatė Lenkijoje 2016-aisiais įvesto bankų mokesčio ilgalaikio poveikio analizę ir įspėjo tokį mokestį planuojančią Lietuvą apie galimas jo pasekmes.

Anot eksperto, per praėjusius trejus metus Lenkijoje paskolų palūkanos išaugo. Mokesčio našta palietė ne tik besiskolinančias jaunas šeimas ir verslus, bet netgi taupančius indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 1,1 proc.

Dr. M. Zygierewicz atkreipė dėmesį, kad Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač – būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 proc. 2015 metais iki 2,68 proc. 2017 metais. Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 proc., kai palūkanos Lietuvoje 2,38 proc. Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.

Užsakymo nr. 20191122

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt