Gamta

 

552 6c0a756af7629b40515bd72ce6b16924Gegužės 22 dieną Lietuva, kaip ir dar 192 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, minėjo Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Mūsų šalis gali didžiuotis savo gamtos įvairove. Jos apsaugai užtikrinti yra skirti Saugomų teritorijų, Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymai. Juos įgyvendinant sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos, vykdomos įvairios apsaugos programos.

 

paukstukaiGegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – geolokatoriai. Juose sukaupta informacija padės nustatyti, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės. Ši informacija svarbi planuojant tolimesnius rūšies apsaugos veiksmus ir vertinant populiacijos svyravimus Lietuvoje.

 

537 f166d3e01842b14102fc46621e4cf204Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai akcijos „Lydeka 2019“ metu beveik tris mėnesius nuo brakonierių saugojo neršiančių lydekų ramybę. Jie nuo vasario 1d. iki balandžio 20 d. surengė arti 600 reidų ir patikrino daugiau kaip 7 tūkst. žvejų mėgėjų.

 

tujaLietuvoje daugiau kaip 400 medžių yra įtraukti į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) siūlo šią vasarą susipažinti su 25 iš jų dalyvaujant kelionių žaidime „Aplankyk 25 įspūdingiausius medžius“.

 

ersketaiKasmet Rusnėje, Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, pašiltintame vandenyje žiemoja apie 1000 aštriašnipių eršketų. Šios, keturis ūselius turinčios ir per žiemą iki 1,5 kg užaugančios žuvys, išauginamos iš lervučių arba ikrų, kurie atitinkamai atvežami iš Vokietijos ir Kanados.

Vertingieji eršketai Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnyko praėjusio amžiaus viduryje, taigi veisiant juos, siekiama atstatyti ir didinti jų populiaciją.

Šį mėnesį Žuvų išteklių atkūrimo specialistai Rusnėje atliko įprastus sezoninius darbus - eršketus paženklino ir paėmė mėginius genetiniams tyrimams. Įdomu, kad laisvėje išoriniais žymekliais „papuoštos“ žuvys nešiojasi informaciją apie save, taigi eršketą sugavę žvejai turi paskambinti Žuvininkystės tarnybai ir pranešti.


Pasak tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vy. specialisto Andrej Pilinkovskij, eršketai Lietuvoje auginami nuo 2011 metų. Tiesa, dar turės nutekėti daug vandens, kol aštriašnipiai savarankiškai atplauks neršti į Pamario vandenis, nes šių žuvų patelės subręsta 33, o patinėliai 27 metų.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt