Sausio 7 dieną LRT laidoje „Emigrantai“ buvo parodytos dvi istorijos, kurių herojai turi nuolat kovoti siekdami išsvajoto gyvenimo. Vienoje jų apie savo emigracijos vingius papasakojo ir 32 metų šilutiškė Saida Bandzaitienė, Airijoje gyvenanti jau 10 metų.

Šeimos ir draugų akyse ji - tvirta, užsispyrusi žemaitė, o prieš televizijos kameras Saida palūžo ir braukė ašaras. Moterį graudina prisiminimai, kuomet emigracijoje įsiliepsnojusi jos ir lietuvio meilė baigėsi jos vienatve su dviem vaikais - sūnumi ir dukra. Laukiantis antrojo vaiko, moteris sužinojo, kad jos vyras susirado kitą - emigrantę iš Lenkijos. Galbūt ši žinia tapo lemtinga nėštumui: vaikas gimė sergantis cerebriniu paralyžiumi.

Švėkšnoje augęs ir „Saulės“ gimnazijoje mokęsis Edgaras RŪTELIS, dar būdamas abiturientas, ilgai nesuko galvos, kur studijuoti - pats gyvenimas jam pasufleravo, kokį kelią pasirinkti. Pasirinkimą nulėmęs atvejis buvo kitų nelaimė - 2006-aisiais Švėkšnoje įsiliepsnojęs didžiulis gaisras, kai sudegė 11 pastatų. Puolęs į pagalbą kaimynams, vaikinas tuomet suprato, kad jo pareiga - padėti žmonėms.

„Ginti. Saugoti. Padėti“ - būtent šis policijos darbą skelbiantis šūkis atitiko ne tik Edgaro profesiją, bet ir gyvenimo tikslą. Baigęs Lietuvos policijos mokyklą, 27 metų švėkšniškis Klaipėdos Kelių policijoje dabar dirba šeštus metus ir sąžiningą jo darbą netruko pastebėti vadovybė. Pareigūnas jau du kartus skatintas, o sausio 14-ąją jis buvo apdovanotas socialinės akcijos „Aš neimu kyšių“ baigiamojoje ceremonijoje.

Jau penkeri metai, kai 2009-ųjų sausio 21 dieną, sulaukęs 82 metų, iš gyvenimo išėjo iškilus mūsų kraštietis, buvęs politinis kalinys Eduardas Šmitas.

E.Šmitas užaugo Švėkšnos miestelyje. Dar Šilutės gimnazijos suole sėdėjusį jaunuolį sovietų valdžia areštavo ir pripažino politiniu nusikaltėliu.

Pusę metų E.Šmitas buvo kalinamas Šilutės kalėjime, o vėliau, praėjęs visas tardymo egzekucijas, pateko į tolimąjį Magadaną. Ten praėjo rūstųjį Golgotos kelią, nušalo rankas ir leisgyvis grįžo į Lietuvą.

Prancūzijos, Gruzijos, Lenkijos, Šveicarijos, Estijos ir kitų šalių publika ploja atsistojusi, o publikai nuo scenos lenkiasi ką tik fortepijono melodijas jai skyręs šilutiškis Kasparas MIKUŽIS. „Muzika man - visas gyvenimas“, - sako dvylikametis berniukas, prieš 6 metus įžengęs į muzikos pasaulį.

Kasdien po 3-4 valandas grodamas, kartais - ir visą dieną prie fortepijono prieš koncertus praleisdamas, Kasparas per kelerius draugystės su muzika metus užaugo taip, kad jo talentas pastebėtas ne tik Lietuvoje - jis tampa pasauline žvaigžde.