„Kaip gyventi?..“ - toks akivaizdžiu beviltiškumu alsuojantis klausimas sukrečia. Ypač, kai jį artėjančios Tėvo dienos išvakarėse taria našlys, šešių vaikų tėvas, o jo akyse suspindi nesumeluotos ašaros...

Jo klausant nesunku suvokti, jog žengti tokį žingsnį - ateiti guostis - vyrą privertė tik išties nebepakeliamas vargas, seniai atėmęs paskutinius jo gyvenimo džiaugsmų likučius. O pasiguodęs čia pat jis sako suprantantis, jog tai nieko nepakeis - vargti savo vargelį ir toliau teks pačiam. Nes net ir atjaučiantys žmonės nepaims jo kančios, nepaduos duonos jo vaikams ir įstatymų nepakeis.

Ir galutinai pribloškia žodžiai, kuriuos jis išsitaria nuolat kartojantis savo vaikams: „Tik, neduok Dieve, nesusilaukite daug vaikų - visą gyvenimą būsit pasmerkti“...

„Visi rūšiuokime šiukšles, ir tai darydami jau greit už jų išvežimą galėsime mokėti mažiau“, - tokius optimistinius savivaldybės atstovų raginimus nuolat girdintys šilutiškiai pastaruoju metu verda pykčiu.

Priežastis yra: Šilutėje greit tikriausiai nebeliks gatvių, kurių gyventojai redakcijai nebūtų skundęsi dėl šiukšlių išvežimo. Tiksliau - neišvežimo.

Antrinių žaliavų - popieriaus, plastiko ir stiklo - konteineriai labai dažnai būna ne tik kupinai prigrūsti, bet ir aplink apkrauti atliekų kalnais.

Tokius vaizdus jau ne kartą fiksavome Cintjoniškių, Liepų, Melioracijos, Kęstučio, net ir Eglių gatvėje, kur jau stovi patys didžiausi pusiau žemėn įleisti konteineriai.

Tad atliekas rūšiuojantys šilutiškiai, atsinešę jas prie konteinerių, nori - nenori turi jas ir vėl suversti į vieną krūvą...