„Prieš metus vienos įmonės įsiūlytas naujas telefonas atėmė iš manęs vienintelę galimybę bendrauti su savo bičiuliais“, - laiške redakcijai teigia žinoma šilutiškė, poetė, beveik penkis dešimtmečius vaikų gydymui atidavusi buvusi slaugytoja Lina Daukšaitė.

Ji sako esanti skaudžiai apgauta, nes iki tol naudojosi didžiausios Lietuvoje telekomunikacijų įmonės paslaugomis ir už fiksuotą mokestį su artimaisiais bei draugais kalbėdavo, kiek norėdavo.

Gudrūs jauni verslininkai, prisistatę esantys „iš geros organizacijos“, nesunkiai įkalbėjo vienišą 87-erių metų moterį pasirašyti neterminuotą fiksuotojo ryšio telefono paslaugų sutartį, nes žadėjo mažesnes sąskaitas ir neribotą pokalbių laiką.

Tačiau yra priešingai - senolei už telefono paslaugą tenka mokėti žymiai daugiau. To negana - tie, kurie paskambina p.Linai, už šiuos skambučius irgi gauna gerokai didesnes sąskaitas, todėl nebenori jai skambinti...

„Padėkite susigrąžinti senąjį telefoną“, - su ašaromis akyse prašo iš namų jau beveik nebeišeinanti moteris.

Prieš savaitę vykęs rajono Neįgaliųjų draugijos ataskaitinis susirinkimas, kaip jau ne kartą yra buvę, ir šį kartą virto nepamatuotų ambicijų karu. Svečiai - rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovai stebėjosi, kad nemažai priekaištų savo pirmininkei ir tarybai nuolat išsakantys neįgalieji į susirinkimus, kur galėtų konstruktyviai spręsti problemas, nevaikšto - iš 500 narių jų atėjo vos trys dešimtys.

Susirinkusieji neįstengė ramiai išklausyti net ataskaitų už praėjusių metų darbus ir papylė priekaištų laviną ant pirmininkės Laimos DULKYTĖS, draugijos tarybos narių ir Maisto banko paramą skirstančių žmonių galvų.