Problema

 

Sunys ikalinti_balkoneIšsekęs šuo, gyvenantis savo išmatomis užterštame balkone Klaipėdoje, išgelbėtas gyvūno staugimo neapsikentusių kaimynų dėka. Šis šuns nepriežiūros atvejis pašiurpino ne tik daugiabučio kaimynus, bet ir kiekvieną, skaičiusį šią istoriją.

Šiuo metu šuo yra „Šilutės beglobių“ globoje, o prieglaudos įkūrėjai Rimutei Vismantienei ši kalytė, vardu Luna yra jau pažįstama. Pasirodo Luna įkalinama jau ne pirmą kartą, ir tai padaro ta pati šeimininkė. Rudenį Rimutė kalytę išgelbėjo iš požeminių garažų Tilžės gatvėje, kur ji, kartu su dar dviem šunyčiais, buvo laikoma be maisto, savo išmatose. Tąkart Rimutė šunis buvo priversta atiduoti jų šeimininkei, nes ši policijai įrodė, kad labai sirgo ir negalėjo gyvūnais tinkamai pasirūpinti.

Bet grasinimų socialiniuose tinkluose sulaukusi šuns šeimininkė ir šįkart pateikė savo įvykio versiją.

 

IMG 20190418_062236Kam priklauso pylimas - jaunoms mamoms su vaikais, ramaus poilsio norintiems miestiečiams ar ... šunims? Tokį klausimą kelia šilutiškis Kazys, anot kurio, atėjus pavasariui miestiečių pamėgtą pasivaikščiojimo vietą okupavo šunys. Dažnas keturkojis šalia šeimininko eina be antsnukio ar pavadėlio, ir ne visi jie nusiteikę draugiškai praeivių atžvilgiu...

Problema išties kasmetinė, „apdainuojama“ kiekvieną pavasarį, bet Kazys pasiūlo ir išeitį: seniūnija turėtų uždrausti pylimu vedžioti šunis ir toje miesto vietoje įrengti daugiau aptvertų šunų vedžiojimo vietų.

Tačiau už viešąją tvarką mieste atsakingi Savivaldybės tarnautojai sako, kad šunims vaikščioti pylimu uždrausti negalima, o vedžiojimo vietų mieste yra pakankamai daug.

tekstiles konteineriaiKur dėti nuo garažo stogo nuimtą seną šiferį? Kodėl Šilutėje vis dar nėra konteinerių tekstilės gaminiams, kas kituose miestuose jau seniai nebe naujiena? Kodėl ant buitinių atliekų konteinerių atsirado brūkšniniai kodai? Ką tai reiškia: ar dabar mus visus net ir atliekas išmetančius „skenuos“, ar nuo to mokestis už šiukšles kils?..

Nors straipsniai apie įvairius atliekų tvarkymo niuansus yra vieni dažniausių respublikinėje ir rajoninėje žiniasklaidoje, visgi tokie ir panašūs klausimai kamuoja dar ne vieną šilutiškį. Tiesa, naujovių šioje srityje irgi nestinga, tad aiškintis situaciją dar kartą sukame į rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrių.

1Slūgstant pasario potvynio vandenims, rajone išryškėjo pasėlių vietos, kurias nuolat semia dirbtinės vandens saugyklos - bebrų užtvankos. Ūkininkams šie gyvūnai padaro nemažai žalos tiek pasėliuose, tiek ganyklose ar miškuose. Jų nuoskaudas pirmiausia išklauso seniūnai, medžiotojų būrelių vadovai, neretai - ir Savivaldybės valdininkai. 

Tiesa, krašto ūkininkai nėra palikti vieniši kovoje su šiais darbštuoliais statybininkais – jiems talkina ir medžiotojai, ir Savivaldybė, organizuodama bebrų užtvankų ardymo darbus. Tačiau istorija vis tiek kasmet kartojasi – tai viename, tai kitame rajono pakraštyje yra kenčiančių nuo bebrų ūkininkavimo.

Šiuo metu nemenkas konfliktas dėl bebrų šeimynų veiklos yra kilęs Švėkšnos seniūnijos Stemplių kaime. Čia esančio ūkininkui Broniui Sabaliauskui priklausančio miško keli hektarai yra užlieti, o savininkas įsitikinęs, kad tai tik dėl bebrų veiklos. Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, yra gautas miško savininko pareiškimas, kuriame jis prašo įvertinti padarytą žalą. Komisija, kuriai vadovavo Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Lidžius, ištyrė situaciją ir nustatė, kad miško savininkui yra padaryta iki 2000 eurų siekianti žala. Tačiau ar šie nuostoliai padaryti vien tik dėl bebrų kaltės, ar įtakos turėjo ir gerokai apleisti ir priaugę kanalai, kuriuos turi valyti pats miško savininkas, D. Lidžiaus vadovaujama komisija nesiaiškino. Pasak specialisto, tam reikalui tektų samdyti ekspertus.

 

kormoranasBalandžio pradžioje Neringoje bus pradedami didžiųjų kormoranų gausos reguliavimo darbai, kurie vyks iki birželio pabaigos. Jų metu tikimasi, kad kormoranų kolonijoje Juodkrantėje neišsiris iki 50 proc. jauniklių.

Tuo tarpu Rusnėje esančioje kormoranų kolonijoje bus vykdoma tik šių paukščių apskaita, jų populiacija mūsų rajone mažinama nebus. Pasirodo, Aplinkos ministerija (AM) neturi teisės to daryti, nes paukščiai įsikūrę privačioje žemėje.

Kormoranai vertinami dviprasmiškai. Jų kaimynystėje gyvenantys žmonės ir žvejai pyksta, kad jie tonomis mažina žuvų išteklius, naikina medžius, dergia vandens tvenkiniuose ir iš savo kaimynystės veja kitus paukščius. Vaizdai iš jų kolonijos, anot rusniškių, primena siaubo filmą.

Tuo tarpu gamtininkai kormoranus gina ir sako, kad šie paukčiai, kaip ir bet kuris kitas gamtoje esantis augalas ar gyvūnas, yra reikalingi ir atlieka sau skirtą misiją.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt