Tai ne pirmoji šios komandos iniciatyva, pernai per 6 dienas tuo pačiu tikslu apeitas Kaunas. Šįkart „Už švarią Lietuvą!“ komanda keliauja aplink visą šalį. Į šią 80-ies dienų kelionę kviečiami visi, kas nori patirti kaip gamta keičia žmogų ir kaip žmogus keičia gamtą. Rugpjūčio 16 d. prasidėjęs žygis baigiasi Palangoje spalio 30-ąją.
Pamatė ir Aukštumalą
72 diena – spalio 26-oji. Šilutė – Kintai (23 km), kai prie žygeivių prisijungė ir „Šilutės naujienų“ korespondentas. Kurį laiką skaičiau viešinamus dienoraščius ir bandžiau įsivaizduoti, kaip jiems sekasi. Buvo smalsu žygeivius pamatyti gyvai, tad pirmadienio rytą susitikome Klaipėdos gatvėje, ties „Šilutės baldų“ kombinato istorine siena.
Buvo smagu lydėti žygio tikslą pasitikti einančią didelę komandą. Visiems žygio dalyviams ir man pačiam einant atsiskleidė visas rudens grožis.
Lėtai žingsniuojant ir renkant pakelėje rastas šiukšles 10-ajame kilometre kelią pastojo Nemuno deltos regioninio parko direkcijos informacinis ženklas „Aukštumalos pažintinis takas“. Nuspręsta pasinaudoti proga ir aplankyti vienos didžiausių ir įspūdingiausių pelkių – Aukštumalos aukštapelkės širdį. Įspūdingo grožio pelkė žymiausia pasaulyje, bet nežinoma dažnam lietuviui.
Pailsėję ir papietavę šioje ypatingoje vietoje, pasidžiaugę dar neužteršta Lietuvos dalimi, patraukėme toliau. Visa laimė, šiukšlių nebuvo daug.
Nuėjo virš 1000 kilometrų
Gerokai po pietų komanda jau Kintų pagrindinės mokyklos kieme rūšiavo ir svėrė surinktas šiukšles. Vaizdas kasdien panašus – maisto pakuotės, plastikas, automobilių atliekos. Su žygeiviais susitikti atėjęs Kintų seniūnas Antanas Kližentis pasidžiaugė vykdoma misija ir pasirūpino žygeivių nakvyne.
Pasak „Už švarią Lietuvą!“ komandos narių, gilėjant klimato krizei, be saiko vartojami žemės resursai sparčiai mažėja, nyksta biologinė įvairovė, derlingi dirvožemiai ir švaraus gėlo vandens atsargos, tirpsta ledynai, kylantis jūros lygis jau dabar vis stipriau veikia pakrančių miestus. O kur dar plastikas vandenyne? Kažkodėl visa tai mums atrodo taip toli, taip svetima – lyg tai mūsų nepalies. Lyg jau dabar su maistu kaskart negautume dozės mikroplastiko. Kas dar turi atsitikti, kad suvoktume, jog visi gyvename vienoje Žemėje? Visi kvėpuojame tuo pačiu oru, geriame tą patį vandenį?.. Ir vartojame Žemę taip, lyg tai būtų begalinis, neišsenkantis resursas.
Nuo pirmos žygio dienos žygiuoja jo iniciatorius Giedrius Bučas, kuris jau nuėjo virš 1000 kilometrų. „Negaliu neigti, kad ir man nebuvo emocinių lūžių. Nėra lengva tokius atstumus eiti, bet fiziškai jaučiuosi stiprus. Sakyčiau, vienas didžiausių man iššūkių žygyje – tai sutelkti visus bendrystei, bendram tikslui. Manau, tai pavyko“, – sako G. Bučas.
Šiandien, spalio 30 d. žygis finišuos Palangoje, kur rugpjūčio 16 d. ir prasidėjo. Baigiamasis renginys vyks lapkričio 7 d. Kaune. Su žygio rezultatais bus supažindinta visuomenė, verslas, mokslininkai ir valstybinės institucijos, visi bus pakviesti drauge ieškoti sprendimų atliekų prevencijai. Žygio metu Kauno santakoje vyksta meninė instaliacija – kuriama „Vartojimo dėlionė“. Į specialius kubus dedama dalis žygyje surinktų atliekų, iš jų kiekių galima sužinoti, kokios šiukšlės labiausiai teršia Lietuvos gamtą.
