18-kai ruoniukų – rastinukų suteikti suvalkietiški vardai

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre užimtos beveik visos palatos ir baseinėliai, juose šiuo metu plaukioja 18 ruonių jauniklių. Patekę į biologų globą beveik visi jie sunkiai sirgo, buvo nusilpę, bet jau atgauna jėgas ir rodo charakterį. Sveikstantiems rastinukams praėjusią savaitę suteikti suvalkietiški vardai.

Vardai buvo renkami kartu su Suvalkijos etnografinio regiono centru Marijampolėje ir Marijampolės biblioteka. Devyniems patinėliams ir tiek pat patelių suteikti Funčo, Šlebės, Skepetos, Kepsio, Bamblio, Bacės, Studos, Putros, Ciunio, Kapsės, Skrunkio, Livaro, Pieskutės, Šešupės, Šližiko, Kaniuko, Sūduvio ir Abazėlio vardai.

Tarmiški vardai turi savo reikšmes, pvz. Pieskutė yra smėlis, Kaniukė – bidonėlis pienui laikyti, Abazėlis – mažos rogutės. Vienas ruoniukas pavadintas Sūduviu, nes istoriškai Suvalkijos regionas buvo Sūduvos žemės dalis, o Lietuvos jūrų muziejaus laivas M52 taip pat pavadintas „Sūduviu“.

Vardai buvo renkami nuo vasario, kai naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar nebuvo nė vieno globotinio. Iš viso sulaukta net 150 vardų pasiūlymų.

Pirmasis ruoniukas į muziejų šiemet atvežtas Kovo 11-ąją, o iš viso centrą pasiekė 22 mažyliai, bet ne visi išgyveno. Dar vienas jauniklis, į centrą atkeliavo prieš savaitę, bet jam vardas nebuvo renkamas.

Kasmet išgelbėtiems ruoniukams suteikiami vis iš kito Lietuvos etnografinio regiono kilę vardai arba tarmiški žodžiai. Jau buvo suteikti žemaitiški ir aukštaitiški vardai, pernai ruoniukams teko Kuršių nerijos nacionalinio parko retų ir saugomų augalų vardai.

„Naujose patalpose nusilpusiais mažyliais galime pasirūpinti profesionaliau, tik kartais to neužtenka. Beveik visi šiemet išgelbėti ruoniukai pas mus atkeliavo sirgdami įvairiomis virusinėmis ligomis, užsikrėtę ruonių vėjaraupiais, dėl ko keletui išsivystė sunkūs kepenų bei inkstų uždegimai ir jų gyvybių išgelbėti nepavyko“, – sakė Arūnas Grušas, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

Dauguma mažylių jau maitinasi patys, todėl vasarą bus paleidžiami atgal į jūrą, tik reikia, kad priaugtų svorio ir svertų bent 40–50 kg.

A. Grušas pasakoja, kad mintis vardų rinkimą patikėti Lietuvos žmonėms gimė kasmet augant slaugomų ruoniukų skaičiui. Baltijos pilkieji ruoniai – nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Baltijos jūroje jie gyvena jau 10 tūkst. metų.

Velykų laikotarpiu centras pasipildė dideliu būriu ruoniukų, juos prižiūrėti ištisą parą prireikė savanorių pagalbos. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, šiemet rūpintis ruoniukais paprasčiau dėl didėjančio visuomenės neabejingumo gamtosaugai.

Parengta pagal BNS ir muziejaus inf.