Kažkam užkliuvo prie Savivaldybės esantis paminklinis ženklas, skirtas 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos atminti.
„Nuo paminklo nulupta viena plyta“, – „Šilutės naujienų“ redakciją informavo šilutiškis, stebėdamasis, kad antra savaitė niekas nesutvarko paminklo.
Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.
Šiemet būtų galima minėti šio paminklinio ženklo istorijos 20-metį. Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė „Šilutės naujienoms“ papasakojo, kad kilus minčiai įamžinti 1923 metų sukilimą ir visai Lietuvai reikšmingas jos pasekmes, 1993 metais lapkričio mėnesį buvo suburtas Istorinių įvykių ir asmenybių įamžinimo komitetas. Jam pirmininkavo Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, o finansinius reikalus tvarkė garbus šilutiškis Julius Balčiauskas, prieš keletą metų iškeliavęs amžinybėn.
Komiteto veikla tęsėsi iki 2002 m. sausio 15 dienos, kai paminklinis ženklas buvo pastatytas.
Jį suprojektavo architektai Marija ir Martynas Purvinai, pastatė tuomet gyvavusi statybos įmonė „Vilbutas“.
Statybai pinigų aukojo Šilutės rajono gyventojai ir įmonės. Iš viso buvo surinkta ir išleista 28,114 tūkst. Lt. „Visa minėto komiteto dokumentacija apie surinktas aukas ir jų panaudojimą saugoma muziejaus archyve ir archyvarė Roma Šukienė gali juos parodyti kaip pavyzdį, kaip reikia tvarkyti visuomenės paaukotas lėšas“, – kruopštų garsaus dekoratyvinių augalų augintojo J.Balčiausko triūsą fiksuojant gautą paramą gyrė R.Šikšnienė.
Pagal architektų sumanymą, paminklinis ženklas turėjo atspindėti skaudų mūsų krašto likimą istorijos vingiuose: klestinčios visuomenės ir kultūros naikinimą, perimant krašto valdymą iš rankų į rankas. Tai simbolizuoja lietuvininkų namo griuvėsių fragmentas.
Simbolinei sienelei plytų ieškota kuo autentiškesnių – jos užsakytos specialiai iš Lenkijos įmonės, kuri išlaikė senąsias tradicijas ir gamina klinkerines plytas – tokias, kokias senais laikais naudojo Klaipėdos krašto statybininkai.
Taigi paminklinio ženklo išlupta plyta yra ypatinga – iš klinkerinio molio, atsparaus mūsų krašto drėgmei. Tokių plytų Lietuvoje niekas negamina.
Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Oskaras Agintas sutinka su žmogaus, pranešusio apie paminklo niokojimą, nuomone: „Išlupo vieną plytą, išlups ir kitas, jeigu niekam nerūpi“.
O.Agintas apgailestauja, kad statybininkai nepaliko nė vienos plytos atsargai. Dabar sudėtinga atrasti identiškos struktūros plytą. „Tačiau dar nepraradome vilties ir teikiame užklausas plytų gamintojams“, – kalbėjo O.Agintas.
O gal kas nors plytą sugrąžins?Iš paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sukilimui įamžinti, piktavaliai išlupo unikalią plytą.