2022-2024 m. vasaromis „Europoje dėl karščio mirė daugiau nei 181 tūkst. žmonių“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Joan Ballester Claramunt.
Kaip ir 2022 m. bei 2023 m., pernai nuo karščio labiausiai nukentėjo Italija, kurioje nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. mirė apie 19 tūkst. žmonių. Antroje vietoje buvo Ispanija, kurioje mirtinai perkaito daugiau nei 6,7 tūkst. žmonių, po jos – Vokietija, kurioje užfiksuota apie 6,3 tūkst. mirčių. Toliau atsidūrė Graikija, kurioje mirė kiek mažiau nei 6 tūkst. žmonių, ir Rumunija, kurioje mirčių dėl karščio skaičius siekė daugiau nei 4,9 tūkst.
Įvertintą su karščiu susijusių mirčių skaičių lyginant su gyventojų skaičiumi, šalių reitingas pasikeičia. Tyrimo duomenimis, 1 vietą užima Graikija (574 mirtys dėl karščio 1 mln. gyventojų), 2 vietoje – Bulgarija (530), 3 – Serbija (379). Penkiolikoje iš 32 nagrinėtų šalių 2024 m. vasara buvo užfiksuota daugiausiai mirčių per pastaruosius metus.
Tiesa, kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, 2022 m. vasara buvo dar prastesnė. Apskritai tyrėjai pastebėjo, kad 2022 m. Europoje nuo karščio mirė šiek tiek daugiau žmonių nei 2024 m. Šiems skirtumams įtakos turi tokie veiksniai, kaip regioninis šilumos pasiskirstymas. Be to, ypatinga rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms.
Elta inf.
