Rizika ne visada pasiteisina – taip galima apibūdinti įvykį, ankstų antradienio rytą nutikusį ledo kelyje į Rusnę: čia važiavęs krovininis automobilis įlūžo ir kone iki pusės atsidūrė vandenyje. Priekiniai mašinos ratai liko ant ledo, o galinė dalis paniro į vandenį, kurio šiuo metu ant pievų yra apie 80 cm.
Netrukus paaiškėjo, kad du jauni vyrai – mūsų kaimynai lenkai į vieną Rusnės žuvies apdirbimo įmonėlę gabeno žuvį. Ir nors pagalbos į mūsų specialiąsias tarnybas svečiai nesikreipė, Šilutėje suskubta organizuoti gelbėjimo operaciją. Tik ne tokia ji buvo paprasta, mat mūsų gelbėtojams teko ir specialių lentų ieškoti, ir net papildomos įrangos iš Klaipėdos užsisakyti.
Visgi Savivaldybę ir gelbėtojus aplenkė patys rusniškiai, dar tos pačios dienos pavakarę nelaimėlę mašiną išgelbėję savo jėgomis ir savo įrankiais.
Rusniškiams neaišku kodėl rizikavo
Antradienį dar neprašvitus į darbus ir kitais reikalais skubantys rusniškiai buvo gąsdinančio įvykio liudininkai. Ledo kelyje, kurį visa bendruomenė įsirengė vos prieš kelias dienas, ir kurį pasivadino skambiu Gyvybės kelio vardu, stovėjo kone iki pusės į ledinį vandenį paniręs nedidelis krovininis automobilis.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė netruko išsiaiškinti, jog tai – kaimynų lenkų mašina, kuria šie gabeno 3 tonas šaldytos žuvies į Rusnėje ir Kintuose veikiančias žuvies apdirbimo įmonėles. Rusniškiams buvo skirta apie 400 kg žuvies, kintiškiams – visa didžioji krovinio dalis.
Rusniškiai vėliau puse lūpų šnabždėjosi, jog nelaimė įvyko todėl, kad rizikavęs vairuotojas nepaisė, jog ledo kelias per užšąlusias pievas yra įrengtas išskirtinai lengviesiems automobiliams. Anot vietinių, toks krovininis automobilis net be krovinio gali sverti kokias 3 – 4 tonas. Tuo tarpu į Rusnę važiuojantys sunkiasvoriai visada gali pasinaudoti kelininkų paslauga, kurie ir dabar nuolat budi perkėloje. Tai gerai žino visi Rusnės ir Šilutės verslininkai, kurie stambesnius savo krovinius ir prekes, kad ir per kelis kartus, kelia perkėloje dirbančiu tralu.
Ledo ant pievų storis šiuo metu, pasak keliu besinaudojančių rusniškių, yra apie 15 cm, ir to pakanka, kad lengvosios mašinos juo važiuotų saugiai.
Beje, lenkai jau ir patys sėkmingai būtų pervažiavę užlietą ruožą, nes kelyje į Rusnę tądien bebuvo likę vos 20 cm vandens. Kodėl jie pasuko per pievas, belieka tik spėlioti: gal jiems ledo kelias pasirodė esąs specialiai potvyniui nutiestas normalus kelias, o gal vyrai tiesiog panorėjo pajausti tikrąją užlietų vietų egzotiką…
Gelbėjimu susirūpino gelbėtojai ir savivaldybė
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Rimantas Mačijauskas „Šilutės naujienoms“ antradienį, 9 valandą ryto pasakojo, jog tuo metu ir PGT, ir savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistai ieškojo galimybės padėti lenkams. Beje, autobusiuku keliavę du jauni vyrai – kaimyninės valstybės atstovai jau buvo saugiai nugabenti į sausumą.
Tokiai nelaimei nutikus Pamario svečiai turėtų kreiptis į savivaldybę ir prašyti pagalbos, bet antradienio rytą jie to nebuvo padarę. Savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Arvydas Gorodeckas sakė, jog Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė tik prošal važiavęs žmogus. Mašinos savininkai pasirūpino tik tuo, kad atidavė žuvį jos atvykusiems adresatams ir patys saugiai išsilaipino sausumoje…
„Teks traukti vis tiek, negi paliksime tą mašiną vandenyje, juk ji ten įšals į ledą“, – svarstė A.Gorodeckas.
Tuo tarpu PGT specialistai, pasak R.Mačijausko, ieškojo kur galėtų gauti išsinuomoti rankinį arba elektrinį telferį, dar gerve vadinamą – įrankį, kuris galėtų ištraukti įlūžusį automobilį. Dar gelbėjimo operacijai reikėjo specialių storų lentų, liaudyje dar blankėmis vadinamų, kurias būtų galima kloti po mašinos ratais ir taip bandyti ją ištraukti. Kadangi jų gelbėtojai irgi neturi, ieškojo kur galėtų nupirkti.
„Nes nei vikšrine amfibija, nei traktoriumi, nei savo priešgaisrine mašina ant ledo važiuoti negalime – sunkiasvorė technika irgi iškarto įlūžtų“, – sakė PGT viršininkas.
„Tai kiekgi kainuos visa ta gelbėjimo operacija?“, – smalsavome. O A.Gorodeckas priminė, kad nėra Lietuvoje įstatymo, kuris leistų išieškoti gelbėjimo sumas iš tokių nelaimėlių.
„Niekas ir niekada dar nesusimokėjo. Už viską mokėsime iš savivaldybės biudžeto, ekstremalioms situacijoms skirtų lėšų“, – sakė jis.
Bendruomenė apsisuko greičiau
Bet kur kas greičiau apsisuko patys Rusnės bendruomenės nariai, seniūnės D.Drobnienės žodžiais tariant, mašiną išgelbėję dar savo tėvų ir senelių išbandytu metodu. Jie netruko susiorganizuoti ir storų lentų, ir „gervę“, ir geras porą valandų vargo, kol centimetras po centimetro ištempė sunkiasvorį iš nelaimės vietos.
Anot seniūnės, laimė, kad mašina tuo metu jau buvo be krovinio, nes pakrautos jos nieks nebūtų įstengęs pajudinti iš vietos.
Tą patį vakarą Lenkijos piliečiai išvažiavo namo.
Tai nei pirmas, nei antras toks įvykis
R.Mačijauskas primena, kad vos prieš porą mėnesių šios tarnybos vyrams teko traukti iš potvynio vandenų apsupties čia nelaimingai nuvažiavusias dvi jaunas prancūzaites. Merginos buvo susitarusios Rusnėje švęsti Naujuosius metus, bet ten bevažiuodamos pasiklydo, nes neteisingai kelionės tikslą parodė jų navigacijos prietaisas. Tamsoje apsemtu keliu jos važiavo tol, kol mašina iki pusės paniro į vandenį, tik tada suskubo kviesti pagalbą.
Dar viena klaipėdiečių pora mūsų gelbėtojų ir visų kitų specialiųjų tarnybų pagalbos šaukėsi pernai lapkritį, kai irgi pernelyg toli įvažiavo į apsemtas Tatamiškio kaimo pievas. Tuomet ypač nerimauta dėl besilaukiančios moters sveikatos.
PGT viršininkas prisimena ir ne vieną dar senesnį panašų įvykį, kuomet teko teikti pagalbą potvynio vandenyse įstrigusiems žmonėms. Kai kada tos pagalbos jiems tekdavo laukti net sulipus ant savo visureigių stogų…
„Mūsiškiai – šilutiškiai ir rusniškiai – jau pasikaustę, gerai žino, kas jų gali laukti, tad taip kvailai nerizikuoja. Tokios nelaimės kaip taisyklė ištinka atvykėlius“, – pastebi R.Mačijauskas.
„Ir kaip galima taip nemąstyti?“, – pečiais trauko vietą, kur pusiau nuskendo lenkų krovininis, apžiūrėjęs A.Gorodeckas.
O rusniškiams teko iš naujo tyrinėti ledą, ieškant kaip aplenkti nelaimingąją vietą. Jie tikisi, kad daugiau joks sunkiasvoris neberizikuos ir nebesugadins jų kelio.