Štai ką reikia žinoti apie brandos egzaminus šiemet: palies kiekvieną abiturientą

Likus kiek mažiau nei savaitei iki valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos pradžios, juos organizuojanti Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį pateikė atsakymus į dažniausiai šių metų abiturientams kylančius klausimus.
lrytas.lt nuotr.

Kaip jau buvo skelbta šią savaitę, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 1 dieną lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniu egzaminu ir baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

 

Atsakė į svarbiausius klausimus

 

Nacionalinė švietimo agentūra ketvirtadienį surengė specialią transliaciją, kurios metu atsakė į dažniausiai abiturientams kylančius klausimus.

NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis priminė, jog visi brandos egzaminų reikalavimai yra skelbiami brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše.

„Pati brandos egzaminų tvarka yra sukonstruota būtent taip, kaip sudaryti sąlygas maksimaliai abiturientams, kandidatams išlaikyti arba parodyti tai, ką išmoko per pastaruosius 12 metų. <…> Patarčiau, jei dar liks neaiškių klausimų, būtinai dar kartą atsiversti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką“, – aiškino jis.

Jeigu mokinys dar nežino, kokioje mokykloje jis laikys brandos egzaminą, šią informaciją jam turi nedelsiant pranešti mokytojai arba mokyklos administracija. „Mokykliniai brandos egzaminai iš esmės vyksta savo mokykloje, išskyrus retas išimtis, o valstybiniai brandos egzaminai vyksta taip pavadintuose VBE centruose, kurių paprastai yra steigiama po vieną ar netgi daugiau, priklausomai nuo laikančiųjų skaičiaus, kiekvienoje savivaldybėje.

 

Tačiau jei susidaro itin mažas laikančiųjų skaičius ar dėl tam tikrų kitų išimčių, kelios savivaldybės apsijungia ir egzaminų centrą organizuoja vieną“, – aiškino V.Jurgaitis. Į egzaminus abiturientai bus įleisti tik pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo pažymėjimą arba leidimą gyventi Lietuvoje. „Visi dokumentai yra priimtini patekimo į brandos egzaminą tikrinimo metu“, – pabrėžė V.Jurgaitis.

Jis pridūrė, kad su savimi į egzaminus abiturientas privalo atsinešti juodai rašantį vieną ar kelis rašiklius, taip pat mokykloje per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bus suteiktas žodynas ir suskaitmeninti literatūros kūriniai. „Matematikos egzamino metu ir kitų tiksliųjų mokslų egzaminų metu, kur jums reikalingi tam tikri skaičiavimai, galima atsinešti ir skaičiuoklį, tačiau tik tokį, kuris neturi programinės atminties. Įėjimo į patalpą metu vykdytojai turėtų patikrinti, kad skaičiuoklis neturi programinės dalies, o atlieka tik tuos skaičiavimus, kurie numatyti paprastiems skaičiuotuvams“, – aiškino NŠA atstovas.

 

Ar galima vėluoti?

 

Pasak jo, galima atsinešti ir vandens, tačiau juo turėtų pasirūpinti ir pačios mokyklos. „Kitos priemonės turėtų būti atidedamos į šalį, kad nekiltų abejonių dėl užduočių atlikimo savarankiškumo, todėl pareiga palikti mobilius telefonus, kitus mobilius įrenginius vykdytojo nustatytoje vietoje. Mes turime elgtis ir atsinešti tiek, kad vykdytojams vykdymo metu nekiltų abejonių dėl mūsų tam tikrų neleistinų priemonių naudojimo.

Bet jeigu reikia mūsų sveikatai, mūsų asmens būklei tam tikrų priemonių ar medikamentų, tai jie tikrai yra leistini. Čia, šiuo atveju, tokio reikalavimo neįvardinta, kad būtų negalima naudoti“, – aiškino V.Jurgaitis.

 

Nors dėl COVID-19 brandos egzaminai iki šiol buvo prailginti po 15 minučių, šiemet jie ilginami jau nebebus. „Šiemet to prailginimo nėra, kadangi iš esmės kontaktiniu būdu mokiniai buvo ugdomi beveik visus mokslo metus, todėl poreikio ilginti egzaminui skirto laiko kaip ir nebėra“, – teigė NŠA atstovas.

Egzamino metu abiturientai kelis kartus galės išeiti iš egzamino patalpos, tačiau tik iki 5 minučių. Vykdytojai tokius išėjimus fiksuos. „Nereikėtų išeiti kažkur labai toli, o tik tuo tikslu, kuriuo jūs ir išėjote. Reikėtų elgtis labai atsakingai. Galimi keli išėjimai, bet negalima išeiti grupėmis – jei kažkas iš jūsų grupelės yra išėjęs, vykdytojas paprašys palaukti, kol sugrįš išėjusysis, ir tada jūs galėsite palikti egzamino patalpą“, – tvirtino V.Jurgaitis.

 

Jis taip pat priminė, kad į egzaminą vėluoti galima tik iki pusvalandžio. Jei abiturientas vėluos ilgiau, egzamino laikyti jis nebegalės. „Jei pavėluojama iki pusvalandžio, tai asmuo įleidžiamas į egzamino patalpą, sodinamas į jam skirtą vietą, jis gauna jam skirtą užduotį, ir laikas jam nėra pratęsiamas. Pavėlavusiems daugiau nei pusvalandį, į egzamino patalpą jie neįleidžiami, kad netrikdytų kitų egzamino laikančiųjų ir, šiuo atveju, tokiu atveju reikia kreiptis į savo mokyklos vadovą su atitinkamai pateisinamomis priežastimis, kur ir bus sprendžiama atidėti egzaminą į pakartotinę sesiją“, – aiškino V.Jurgaitis.

 

Paklausta, ką reikėtų daryti, jei mokinys nespės perrašyti užduočių iš juodraščio į švarraštį, NŠA direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė teigė, kad nereikėtų savęs programuoti tokiai situacijai. „Bandome pasakyti, kad egzaminas nėra tik savo žinių ir gebėjimų pademonstravimas, bet ir gebėjimas suplanuoti savo laiką ir padaryti darbą iki galo. Pavyzdžiui, rašant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, turėtumėte susiplanuoti labai aiškias dalis – per kiek laiko jūs pasirenkate temą, tada susidėlioti jos planą, ir galite iš karto rašyti į švarraštį, nes nėra būtinybės ypač kituose dalykuose rašytis ir juodraštyje, ir atskirai į atsakymų lapą. Laikas dėl šios priežasties pratęsiamas nebūtų“, – aiškino A.Ranonytė. Jei abituriento netenkins gautas egzamino balas, jis turės galimybę rašyti apeliaciją, tačiau A.Ranonytė atkreipė dėmesį, jog tokiu atveju rezultatas gali pasikeisti tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę.

 

Priimti sprendimą dėl apeliacijos kandidatas turės per 2 dienas. „Apeliacijų nagrinėjimo metu darbas vertinamas iš naujo – tai reiškia, kad įvertinimas gali būti ir padidintas, ir sumažintas, nes ankstesniojo įvertinimo vertintojai nemato“, – pabrėžė NŠA direktorės pavaduotoja. Kurie egzaminai populiariausi? NŠA skelbė, jog tradiciškai populiariausias šiemet – anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti yra pasirinkę 18212 kandidatai. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikys 15834, istorijos – 7769, biologijos – 6443, geografijos – 3989, informacinių technologijų – 2618 kandidatai. Pasak NŠA, lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinį geografijos, biologijos, informacinių technologijų, anglų kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Šiek tiek sumažėjo istorijos, fizikos, chemijos valstybinių brandos egzaminų populiarumas. Šiemet stojantieji turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą.

 

Tarp mokyklinių brandos egzaminų per metus išaugo gimtosios kalbos (rusų, lenkų) ir menų egzaminų populiarumas, sumažėjo norinčiųjų laikyti technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, muzikologijos, gimtosios kalbos (baltarusių) brandos egzaminus. Populiariausiu mokykliniu brandos egzaminu išlieka technologijų egzaminas. Šiemet jį laikys 6185 kandidatai. Lietuvoje norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.