Daugiausia (28 proc.) Lietuvos gyventojų papildomas santaupas kaupia nenumatytoms situacijoms, 19 proc. taupo ateičiai, o dar tiek pat – didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, automobiliui ar būstui, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa.
17 proc. gyventojų taupo laisvalaikiui ar kelionėms, o 5 proc. santaupas skiria skoloms grąžinti, 12 proc. nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių kaupti papildomų santaupų. Šie skaičiai atskleidžia gyventojų finansinį sąmoningumą – taupo net 88 proc. gyventojų. Tačiau kartu parodo, kad taupyti kai kuriems tebėra sudėtinga. Dažnas supranta finansinės pagalvės svarbą, tačiau neretai taupymo procesas atrodo sudėtingas, varginantis ar reikalaujantis per didelių apribojimų.
Nors taupant dažnai turime save apriboti, tai gali tapti smagia veikla, jei elgiamės kūrybiškai, sako A. Mincienė. Išsiugdyti įprotį taupyti svarbu kiekvienam nepriklausomai nuo to, ar siekiame sukaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, ar ruošiamės stambesniam pirkiniui, būsto pradiniam įnašui ar svajonių atostogoms. Šiandien yra daugybė būdų, kurie padeda taupyti smagiai ir be didelių suvaržymų.
Vienas tokių – kai metame žaidimų kauliuką, o iškritęs skaičius parodo, kiek eurų turime pervesti į taupymo sąskaitą. Pasak ekspertės, tai paprastas ir žaismingas būdas taupyti, kuris ypač tinka kai sunku laikytis šio įpročio.
Kitas būdas – taupyti pagal kiekvienos savaitės trečiadienio temperatūrą, kiekvieną savaitę atsidėti tiek eurų, kiek daugiausiai laipsnių šilumos tą dieną rodo termometras. Nors žiemą ši strategija gali atrodyti kukli, vasaros sezonas tam itin palankus. Šylant orams, pakyla ir galimybės atidėti didesnes sumas. Atšilus orui taupymą galima susieti ir su fiziniu aktyvumu – nueitais žingsniais. Pavyzdžiui, kasdien už kiekvieną tūkstantį žingsnių atidėti po 1 eurą. Taip jausime paskatą ne tik taupyti, bet ir pajudėti.
Sukaupus santaupas svarbu pasirūpinti, kad jos nenuvertėtų.
BNS inf.