Sausio 15-oji mūsų kraštui taip pat labai svarbi ir istorinė, nes šiemet sukako 99-eri metai, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Minėdami ir laukdami kitais metais sukankančio 100-mečio, šilutiškiai sausio 14-osios vidurdienį rinkosi prie Šilutės rajono savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti.
Sėkmingiausias įvykis kraštui
Iškilmingas istorinei datai paminėti skirtas renginys prasidėjo Šilutės šaulių kuopos pagarbos rikiuote ir Mažosios Lietuvos bei Lietuvos valstybinės vėliavų iškėlimu. Vadovaujant Šilutės meno mokyklos mokytojui Gražvydui Railai ir giedant Šilutės mišriam politinių kalinių ir tremtinių chorui „Pamario aidas“ nuskambėjo Mažosios Lietuvos himnas „Lietuvininkais mes esam gimę“.
Anot minėjimo vedėjo, Šilutės muziejaus muziejininko istoriko Igno Giniočio, prieš 99 metus įvykęs 1923 m. sukilimas ligi šiol laikytinas pačia sėkmingiausia, geriausiai suplanuota Lietuvos politikų diplomatų, slaptųjų tarnybų ir kariuomenės operacija. Po šio sukilimo Klaipėdos kraštas iki 1939 m. liko Lietuvos valstybės sudėtyje.
Su iškilia data susirinkusiuosius sveikino ir savo vertinimu pasidalijo rajono meras Vytautas Laurinaitis.
„Šiandien mes esame labai gražaus 100-mečio jubiliejaus išvakarėse. Be abejonės, tokio istorinio įvykio vertinimų yra įvairių. Svarbiausia tai, kad po šio įvykio Lietuva praplėtė savo teritoriją ir tapo jūrine valstybe.
Anot mero, Lietuva visada turėjo ryšį ir sąsajas su Klaipėdos kraštu, net ir tada, kai jis dar mūsų šaliai nepriklausė. Vienaip ar kitaip Klaipėdos krašto prijungimas – sėkmingas įvykis tiek diplomatiniu, tiek kariniu požiūriais. Pritardamas ir pacituodamas žymaus lietuvybės puoselėtojo, profesoriaus, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjo Mykolo Riomerio žodžius: „Nėra tokių aukų, dėl kurių Lietuva galėtų atsisakyti Klaipėdos. Nėra tokių aukų, kurių Klaipėda nebūtų verta“, meras sakė, jog šių įvykių vertė mūsų kraštui yra begalinė.
„Visais dešimtmečiais Klaipėdos kraštą Lietuva brangino ir su juo kartu matė vientisą valstybę. Mes turime džiaugtis, kad įvyko toks aktas, kuris buvo pasirašytas Šilutėje, bei pats procesas“, – sakė jis, Baigdamas sveikinimo kalbą V. Laurinaitis patikino, jog dėl šių priežasčių ir pagarbos istoriniams įvykiams kitais metais Šilutėje bus deramai minimas istorinis Klaipėdos krašto prijungimo 100-metis.
Minėjimas prie Šilutės rajono savivaldybės buvo tęsiamas pagerbiant visus žuvusiuosius už Klaipėdos krašto prijungimą tylos minute bei gėlių puokščių padėjimu prie esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti.
Lietuva būtų labai maža
Visų nuostabai, kol gėlės buvo nešamos prie paminklo, tarti žodį susirinkusiesiems stojo ir netikėtai renginyje pasirodęs Seimo narys Petras Gražulis. Anot jo, jis labai džiaugiasi, jog pats yra iš kaimyninio Klaipėdos rajono. Atvykdamas pasižvalgyti, kaip šilutiškiams sekasi tvarkytis su potvynio stichijomis, įsitikinti, ar eina nuvažiuoti keliu į Rusnę, prisijungė ir į šį minėjimą.
Kaip sakė P. Gražulis, Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos yra labai svarbus, kaip ir Palangos ar Šventosios, kurios kažkada priklausė Latvijos teritorijai, prijungimai. Jei ne visa tai, pasak P. Gražulio, mūsų Lietuva su laikinąja sostine Kaunu būtų labai maža.
Po sveikinimo kalbų ir pagarbos ženklų iškilmingą ceremoniją toliau tęsė Lietuvos kariuomenės Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Šilutės 305-osios pėstininkų kuopos kariai, iššaudami tris iškilmingas salves: pirmąją – už 1923 m. sausio mėnesio įvykius, antrąją – už Lietuvą, trečiąją – už Lietuvos žmones.
Atsisveikinant visi šilutiškiai buvo pakviesti pavakarę apsilankyti parodos „Eksponatai laikmečio liudininkai“ atidaryme, kuris įvyko Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Šioje parodoje pristatomi įdomiausi eksponatai, papildę muziejaus fondus per 2021 m.