Tikisi, kad nelaimė aplenks
Šilutės krašto žmonės puikiai žino, ką reiškia susidurti su gamtos iššūkiais. Potvyniai, stiprios audros ar elektros tiekimo sutrikimai primena, kad ekstremalios situacijos nėra vien teorinė galimybė. Būtent todėl pasirengimas turėtų tapti kiekvienos šeimos kasdienio saugumo dalimi.
Tyrimo duomenimis, išsamų šeimos veiksmų planą krizės atveju turi tik 3 proc. apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis žmonių apie galimus veiksmus yra kalbėję su artimaisiais, tačiau konkrečių susitarimų dar neturi.
Pasak Lietuvos RK generalinės sekretorės Ingridos Damulienės, šiandien didžiausia problema nebėra informacijos stoka. Žmonės supranta, kad pasirengti reikia, tačiau dažnai tai nukelia vėlesniam laikui arba tiki, kad nelaimė jų nepalies.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad tik nedidelė dalis gyventojų yra pasirengę išvykimo krepšį, o pirmosios pagalbos mokymuose per pastaruosius dvejus metus dalyvavo tik apie dešimtadalis apklaustųjų. Mažiau nei trečdalis žmonių pasitiki savo gebėjimais suteikti pirmąją pagalbą.
Svarbu praktika
Šilutėje ir aplinkiniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms ypač svarbu ne tik žinoti, kur ieškoti informacijos krizės metu, bet ir iš anksto pasirūpinti praktiškais dalykais: aptarti šeimos veiksmų planą, turėti būtiniausių daiktų atsargas, žinoti artimiausias priedangas bei atnaujinti pirmosios pagalbos įgūdžius.
Būtent tokių žinių ir praktinių įgūdžių gyventojams suteikia Lietuvos RK organizuojami mokymai. Jie padeda geriau suprasti galimas grėsmes, išmokti tinkamai reaguoti stresinėse situacijose, suteikti pagalbą nukentėjusiajam ar priimti svarbius sprendimus tada, kai kiekviena minutė gali būti svarbi.
Krizės atveju svarbiausia ne panikuoti, o veikti. Todėl Šilutės bendruomenė skatinama nelaukti pavojaus signalo ir pasirengimu pasirūpinti jau šiandien. Kaip rodo Lietuvos RK tyrimas, saugumą lemia ne tik žinios, bet ir gebėjimas jas pritaikyti praktiškai.