Mokymai visuomenei surengti neatsitiktinai. Spalio 23-25 d. Šilutėje ir jos apylinkėse vyko komendantinės Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“. Be to, vos prieš dvi savaites Šiaulių ir Panevėžio apskrityse buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, o Pasvalio rajone rasta drono nuolaužų.
Galingiausias ginklas – dezinformacija
Viena iš pirmųjų mokymo temų buvo dezinformacija. Instruktoriai pabrėžė, kad jos tikslas – suskaldyti visuomenę, kad žmonės nepasitikėtų valstybės tarnybomis ir nustotų rimtai vertinti grėsmes.
Kaip pavyzdį jie parodė gyventojams išsiųstą kariuomenės perspėjimą apie tikėtiną oro pavojų. Vietos socialinio tinklo grupėje po juo vienas žmogus klausė, ar galima „tą nesąmonę“ išjungti, kad tokių pranešimų nebegautų. Tokia nuostata kaip tik ir naudinga priešui. Žmogus, kuris pripranta pavojų laikyti erzinančiu triukšmu, tikros grėsmės metu sureaguos per vėlai.
Dezinformacija ypač suklesti krizės akimirkomis. Po spalio 18 d. drono incidento internete pasipylė spėlionės apie orlaivio kilmę, ir institucijos ragino jų neplatinti.
Kaip tokiu atveju apsisaugoti? Anot instruktoriaus, pirmiausia reikia tokią informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose: kariuomenės, NKVC, lt72.lt, LRT. Prieš dalinantis įrašu, svarbu paklausti savęs, kas jį parašė ir kodėl. Civiliams svarbu išlikti atsargiems su žinutėmis, kurios kelia stiprų pyktį ar baimę ir ragina skubiai veikti. Ir jokiu būdu perspėjimų pranešimų telefone neišjungti, net jei jie ateina dažnai.
Ne tu padėjai – ne tu pakelk
Dar viena aktuali tema buvo okupacinių pajėgų naudojami improvizuoti sprogstamieji užtaisai, nuotoliniai sprogdikliai, granatos ir nesprogę sviediniai. Instruktoriai kelis kartus pakartojo paprastą taisyklę: jei ne tu padėjai, tai ne tu ir pakelk.
Anot šaulių, pavojų kelia ne tik karo grėsmė. Lietuvoje kasmet randama dešimtmečius žemėje gulėjusių karo laikų sprogmenų, ypač pavasarį ir vasarą, kai dirbami laukai. Pasidalinta ir patirtimi iš okupuotų teritorijų Ukrainoje, kai ten priešas palieka labai daug savadarbių sprogmenų itin netikėtose vietose. Rastas daiktas gali atrodyti paprastas ir nekaltas: dėžutė, maišelis, ar žaislas, tačiau jo viduje gali slypėti mirtis.
Ką daryti radus įtartiną daiktą? Anot instruktorių, jo neliesti, nekilnoti ir neatidarinėti. Neleisti to daryti kitiems, ypač vaikams. Antras žingsnis – atsitraukti saugiu atstumu ir nueiti. Esant tokiai situacijai, svarbu įsidėmėti vietą ir daikto išvaizdą, skubiai skambinti numeriu 112 bei laukti tarnybų.
Kol daiktas neliečiamas, jis greičiausiai nesprogs. Dauguma nelaimių įvyksta, kai žmonės bando radinį pakelti, parsinešti ar „patikrinti“.
Bepiločiai orlaiviai ir perspėjimai
Dalyviai susipažino su dronų rūšimis ir jų galimybėmis. Kaip aiškino instruktoriai, žvalgybiniai dronai naudojami stebėti ir rinkti informaciją. Pirmo asmens vaizdo (FPV) dronus operatorius valdo matydamas vaizdą iš drono kameros, todėl jie greiti ir manevringi. Ukrainos kare dronai tapo vienu svarbiausių ginklų abiejose fronto pusėse.
Lietuvos gyventojams ši tema jau nebėra teorija. Kai kariuomenė nustato ar įtaria, kad oro erdvėje yra pavojingų objektų, gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna perspėjimą. Sprendimą jį siųsti priima Lietuvos kariuomenė, stebinti oro erdvę. Perspėjimai turi spalvinius lygius:
Taigi, pasak šaulių instruktorių, pamačius skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą ar jo nuolaužas, prie jų nesiartinti, neliesti ir skambinti 112.
Ant stalo mokymų metu gulėjusios nuolaužos, kaip tikri pavyzdžiai, aiškiai parodė, kad net sudužęs orlaivis gali turėti nesprogusių dalių. Dauguma pavyzdžiams naudojamų nuolaužų buvo atvežtos iš karo zonų Ukrainoje.
Pirmoji pagalba – svarbiausios minutės
Instruktoriai pristatė pirmosios pagalbos teikimo seką ir pagrindinius veiksmus gelbstint gyvybę. Krizės metu greitoji pagalba gali atvykti negreit, todėl tai, ką padaro šalia esantis žmogus, dažnai lemia, ar sužeistasis išgyvens.
Lengviausiai įsimenama taisyklė – „3P“: Patikrink – ar aplinka saugi tau pačiam ir kokia nukentėjusiojo būklė; Paskambink – 112; Pasakyk tikslią vietą ir kiek yra nukentėjusiųjų. Pradėk – stabdyk kraujavimą, užtikrink kvėpavimą, jei reikia, pradėk gaivinimą.
Smegenys be deguonies tampa pažeidžiamos maždaug po 4 minučių, todėl laukti negalima. Gausų kraujavimą iš galūnės sustabdo turniketas, todėl jį verta turėti namų ir automobilio vaistinėlėje, kuri yra ne automobilio bagažinėje, o arti vairuotojo, bei mokėti juo naudotis.
Ukrainos pamokos
Kalbėdami apie civilinę saugą, instruktoriai paaiškino, ko siekia priešas: sukelti chaosą, išgąsdinti ir palaužti žmonių norą priešintis. Ukrainos patirtis rodo, kad iš anksto pasirengusi visuomenė tokią krizę ištveria daug lengviau.
Svarbiausias žingsnis dėl savo saugumo – kad kiekviena šeima galėtų bent 72 valandas apsieiti be pagalbos iš šalies. Iš to kilo ir svetainės lt72.lt pavadinimas.
Ką padaryti dabar?
Šeimos planas. Susitarti, kur susitiksite, jei dings ryšys, kas pasiims vaikus, į ką kreiptis.
Maisto ir vandens atsargos. Ilgai negendantis maistas ir geriamasis vanduo bent kelioms dienoms visai šeimai turi būti paruoštas dienai X.
Išvykimo krepšys. Dokumentai, grynieji pinigai, vaistai, žibintuvėlis, radijo imtuvas su baterijomis, įkroviklis, šilti drabužiai. Žinoti, kur yra artimiausia priedanga. Kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų sąrašai skelbiami lt72.lt ir programėlėje LT72.
Perspėjimai telefone. Patikrinti, ar telefone įjungti nepaprastųjų situacijų pranešimai, ir jų neišjungti.
Specialistai pabrėžė, kad karo atveju be valstybės paramos gali tekti verstis ilgiau nei tris paras, todėl 72 valandos yra minimalus laikas, o ne tikslas.
Šie praėjusio šeštadienio Šaulių sąjungos surengti mokymai priminė, kad saugumas priklauso ne tik nuo kariuomenės. Kiekvienas, kuris žino, ką daryti radus įtartiną daiktą, išgirdus perspėjimą ar pamačius sužeistą žmogų, sustiprina ir savo artimuosius, ir visą bendruomenę. Visuomenės parama kariuomenei ir šaulių sąjungai taip pat yra valstybės gynybos dalis.
