Rugpjūčio pabaigoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad lyginant su liepą atliktu tyrimu, 7 proc. sumažėjo gyventojų, kurie pastebi padėties šalyje gerėjimą. Liepą taip teigė manantys 34 proc. respondentų.
Lyginant su apklausa, atlikta pernai rugpjūtį, matyti, kad šiuo metu neigiamai situaciją šalyje vertina tiek pat – 65 proc. Per metus 5 procentiniais punktais sumažėjo pastebinčių pokyčius į gerąją pusę bei tokia pat dalimi padaugėjo atsakiusių, kad reikalai Lietuvoje paskutiniu metu nei gerėja, nei blogėja.
Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, dažniau mano jaunimas iki 30 metų (41 proc.), didmiesčių gyventojai (35 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (36 proc.) bei su didžiausiomis – virš 2,5 tūkst. eurų – šeimos pajamomis per mėnesį (32 proc.), vadovai (38 proc.) bei besimokantis jaunimas (49 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (32 proc.).
Kad reikalai blogėja, dažniau mano vyresni nei 50 metų žmonės (70 proc.), gyvenantys kaime (76 proc.), darbininkai ir ūkininkai (72 proc.). 8 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.
Labiausiai dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos opozicinės „Nemuno aušros“ rinkėjai (87 proc. iš jų mano, kad padėtis šalyje paskutiniu metu krypsta į blogąją pusę). Santykinai didžiausi optimistai yra Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamo Liberalų sąjūdžio rėmėjai – 42 proc. iš jų mano, kad padėtis šalyje gerėja. Taip pat – Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos (39 proc.) bei Virginijaus Sinkevičiaus vedamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (36 proc.) rėmėjai.
Apklausa vyko rugpjūčio 20 – 31 dienomis, asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų.
ELTA inf.
