Bauginanti ir pamokanti patirtis: šilutiškiai išbandė evakuacijos scenarijų

Savaitgalį Šilutėje važinėjo karinės mašinos, gatvėse buvo apstu kariškių, stovėjo iš smėlio maišų ir spygliuotos vielos įrengti užtvarai, o sekmadienio rytą net prapliupo... kulkosvaidžių papliūpos. Tai buvo spalio 23-25 d. vykusių komendantinių Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos pratybų „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“ dalis.

O šilutiškiai iš anksto kviesti registruotis ir šeštadienį patirti realų išgyvenimą evakuacijos metu. Užsiregistravo arti 100 žmonių, suprantančių, kad kaip išgyventi ekstremalaus pavojaus atveju geriau įsivaizduosi, bent kartą pamatęs kad ir netikrą situaciją, nei 10 kartų apie ją išklausęs paskaitą. Bet buvo ir tokių, kurie liejo tulžį ir koneveikė pratybas organizavusias tarnybas ir net niekuo su jomis nesusijusias institucijas…

Norėta pasitikrinti praktiškai

Iš anksto planuotos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) organizuojamos valstybės lygio gyventojų evakavimo pratybos vyko visoje šalyje. Pasirengimas galimoms grėsmėms ir ekstremaliosioms situacijoms yra nuolatinė valstybės ir civilinės saugos sistemos užduotis. Šiose pratybose buvo tikrinama, kaip praktiškai veikia plane nustatyta evakavimo sistema – valstybės institucijų ir savivaldybių tarpusavio koordinavimas, transporto organizavimas, gyventojų evakavimas iš savivaldybės teritorijos ir jų priėmimas kitose savivaldybėse, laikinas apgyvendinimas ir būtinosios pagalbos užtikrinimas.

Gyventojai buvo informuoti, kad pratybų metu jais rūpinsis savivaldybės specialistai ir jiems nereikės nerimauti jeigu nežinos ką daryti. Šilutiškių dalyvavimas padės savivaldybės specialistams patikrinti, kaip evakuacijos sistema veikia praktiškai, kad prireikus galėtų geriau pasirūpinti savo krašto žmonėmis.

Viena diena pasimokyti

Kas nutiktų, jei dėl ekstremalios situacijos tektų skubiai palikti namus ir kuriam laikui persikelti į saugią kaimyninės savivaldybės teritoriją? Toks klausimas turbūt iškyla ne vienam. Dar daugiau nerimo kelia tai vienur, tai kitur nukritę dronai, ar žemai praūžę lėktuvai. Noras gauti atsakymus į šiuos klausimus paskatino šilutiškius dalyvauti rengiamose gyventojų evakuacijos pratybose.

Lietingą šeštadienio rytą į Senojo turgaus aikštę rinkosi šilutiškiai, savivaldybės administracijai pavaldžių įmonių, įstaigų darbuotojai, pageidaujantys dalyvauti evakuacijoje. Pliaupiant lietui prie registracijos stalų nusidriekė ilgos eilės. Norintieji galėjo vietoje pasitikrinti kraujo spaudimą, sušalę – išgerti karštos kavos puodelį.

Laukiantis registracijos eilėje šilutiškis Stanislovas sakė, kad tokios pratybos labai reikalingos, kad galimų ekstremalių situacijų metu kiekvienas iš mūsų žinotume, kaip elgtis ramiai, greitai ir saugiai. Jam antrino sutuoktinių pora Inga ir Valdas, kurie džiaugėsi, kad yra tokia galimybė pasimokyti ką reikėtų daryti ir kaip elgtis realių ekstremalių situacijų metu.

Vietoje buvo tikrinama visa evakavimo grandinė: pateikiama instrukcija, organizuotas įsodinimas į specialiai tam skirtus du autobusus. Į juos įsodinta 90 šilutiškių. Iki pat žmonių susodinimo į autobusus teritoriją saugojo ginkluoti kariai, policijos pareigūnai.

Priėmė Kretinga ir Rietavas

Viena evakuojamų pamariškių grupė buvo vežama į Rietavo savivaldybę, kita – apie 50 žmonių – į Kretingos sporto centrą. Visiems keliauninkams buvo paruoštas maisto davinys. Autobusai važiavo per kaimiškas vietoves, pakeliui buvo inscenizuotas autobuso užgrobimas. Apsiginklavę, kaukėti vyrai visus išlaipino iš autobuso, tardė kur važiuoja, nuo ko bėga.

Kretingos sporto centre visi šilutiškiai buvo užregistruoti, maisto bankas ir savanoriai pamaitino, poilsio zonoje dalyviams buvo paruošti gultai su vilnonėmis antklodėmis. Pavalgę ir pailsėję šilutiškiai grįžo namo.

„Buvo įdomi patirtis, gal net bauginanti. Šaulių sąjungos vadovo komentarai apie padarytas klaidas ir pamokymus kaip reikia elgtis evakuacijos metu buvo gera pamoka“, – sakė šilutiškė Oksana.

Rietavo savivaldybė priėmė Šilutės krašto gyventojus. Taip pat buvo išbandoma Gyventojų priėmimo punkto (GPP) ir kolektyvinės apsaugos statinio (KAS) veikla, būtinųjų paslaugų užtikrinimas, tarpinstitucinis koordinavimas ir mobilizacinės dalies užduočių vykdymas. Buvusios Žemaitijos kolegijos pastate veikė Gyventojų priėmimo punktas, buvo aktyvuotas kolektyvinės apsaugos statinys. Čia siekta įvertinti institucijų pasirengimą organizuoti evakuotų žmonių priėmimą, laikiną apgyvendinimą ir būtinųjų paslaugų teikimą, taip pat stiprinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

Pratybų tikslas

Civilinės saugos specialistai teigia, kad tokios pratybos leidžia patikrinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų tarnybų. Tokioms pratyboms, kuriose numatytas realus gyventojų pervežimas į kitą savivaldybę, reikalingas ypatingas aiškumas, nes žmonėms gali kilti klausimų dėl logistikos, saugumo. Tad būtina žmones nuraminti, paaiškinti jiems, kad ekstremalių situacijų metu vietinių išteklių gali nepakakti, todėl svarbu išbandyti tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą (transporto koordinavimą, maršrutų suderinimą, priėmimo punktų atidarymą).

Pasirengimas suteikia ramybę

Šiose pratybose pirmą kartą valstybės mastu buvo išbandytas ir patvirtintas Valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas. Jų metu buvo galima įsitikinti, kaip praktiškai veikia jame nustatyta evakavimo sistema – valstybės institucijų ir savivaldybių tarpusavio koordinavimas, transporto organizavimas, gyventojų evakavimas iš savivaldybės teritorijos ir jų priėmimas kitose savivaldybėse, laikinas apgyvendinimas ir būtinosios pagalbos užtikrinimas.

Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė sakė, kad pasirengimas įvairioms grėsmėms ir krizėms yra bendras valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir pačių gyventojų uždavinys. Todėl planus reikia ne tik parengti, bet ir reguliariai praktiškai išbandyti. Visi turi būti pasirengę situacijoms, kai dėl radiologinės avarijos, stichinės nelaimės, kitokių incidentų ar grėsmių gali prireikti evakuoti žmones.

Evakavimas – tik vienas iš civilinės saugos elementų. Kartu stiprinamos kitos gyventojų apsaugos priemonės – plečiamas priedangų tinklas, modernizuojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema bei stiprinamas valstybės ir visuomenės pasirengimas veikti krizių metu. Tokios pratybos – neatsiejama šio proceso dalis, padedanti užtikrinti, kad prireikus visi žinotų savo vaidmenį ir veiktų koordinuotai.

Šilutės r. savivaldybės vadovai įsitikinę, kad tokios bandomosios pratybos naudingos ne tik šilutiškiams, bet ir savivaldybės specialistams, atsakingoms tarnyboms. Tai tarsi egzaminas, po kurio rašomas pažymys už pasirengimą gyventojų evakuacijai, už sklandų jų surinkimą, transportavimą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Šilutės savivaldybė dėkoja visiems pratybose dalyvavusiems gyventojams, savivaldybės darbuotojams, tarnyboms ir partneriams už susitelkimą bei bendradarbiavimą.