Švėkšnoje – žvakelės nepamirštiems

Vėlinės – viena giliausias šaknis turinčių lietuviškų tradicijų. Tai ramybės, susikaupimo ir pagarbos laikas, kai prisimename išėjusius, dėkojame jiems už paliktą šviesą ir aplankome jų poilsio vietas. Nuo seno tikėta, kad Švėkšnos ir kitų kraštų kapinaitėse uždegtos žvakės liepsna ne tik nušviečia tamsų rudens vakarą, bet ir tampa tiltu tarp praeities ir dabarties, simbolizuojančiu nemirtingumą ir atmintį. Tačiau tarp daugybės žiburėlių kasmet lieka tamsių kampelių – kapų, kurių jau nebėra kam aplankyti...

Antrus metus iš eilės Švėkšnos kultūros renginių koordinatorė Agnė Duobinienė puoselėja prasmingą iniciatyvą: prieš Vėlines ji suburia jaunąją kartą gražiam tikslui – aplankyti Švėkšnos kapines, atrasti nelankomas kapavietes, ant jų uždegti vilties žvakutes ir padėti rudeniškas puokštes.

Akcija, pavadinta „Žvakelė nepamirštiems“, atgijo bendruomeniškumo dėka. Bendradarbiaudama su „Saulės“ gimnazijos mokytoja Klara Pozingiene, Tradicinių amatų centru ir floriste Gintare Macijauskiene, iniciatorė pakvietė penktokus tapti šviesos nešėjais. Padedami suaugusiųjų, vaikai kūrė ypatingas puokštes, skirtas kapams, prie kurių jau niekas neprieina.

Ši akcija – neįkainojama pamoka jaunimui apie atjautą, pagarbą istorijai ir tradicijas. Kai mažos moksleivių rankos padeda puokštę ant apleisto kapo ir uždega žvakę, senosios Vėlinių tradicijos įgauna giliausią prasmę – primena, kad nė vienas žmogus ir jo atminimas neturi būti užmirštas.