Kaip renkamos žiedadulkės?
Lankydama žiedus, bitė apkimba žiedadulkėmis. Dalį jų perneša ant kitų žiedų ir taip padeda augalams apsidulkinti, o dalį kojelėmis surenka nuo savo kūno plaukelių. Sudrėkintas nektaru žiedadulkes ji sulipdo į gumulėlius, kuriuos gabena galinių kojų krepšeliuose.
Bitininkas žiedadulkes surenka specialiu rinktuvu prie avilio lakos. Bitei lendant pro groteles, dalis gumulėlių nubraukiama į dėžutę. Kadangi žiedadulkės reikalingos ir pačioms bitėms, ypač auginant perus, atsakingas bitininkas jų rinkimą derina su bičių šeimos poreikiais.
Žiedadulkių spalvą, aromatą ir skonį lemia augalai, iš kurių jos surinktos. Vienos būna švelnios ir salstelėjusios, kitos pasižymi kartumu ar ryškesniu augaliniu skoniu. Keičiantis augalų žydėjimui, net tame pačiame bityne surinktos žiedadulkės gali skirtis.
Vis dėlto vien pagal spalvą tiksliai nustatyti augalo negalima. Tam reikalingas mikroskopinis tyrimas. Pirkėjui spalvų įvairovė gali būti paskata pasidomėti, kur ir kada žiedadulkės surinktos.
Žiedadulkės surenkamos prieš bitėms sukraunant jas į korius. Bičių duonelė susidaro avilyje, kai žiedadulkės suspaudžiamos korio akelėse, papildomos nektaru ar medumi bei bičių liaukų išskyromis. Vykstant mikroorganizmų veiklai, keičiasi jų savybės.
Skiriasi ir produktų išvaizda bei skonis. Surinktos žiedadulkės yra smulkūs, apvalūs gumulėliai, o bičių duonelė dažniausiai išlaiko šešiakampę korio akelės formą. Žiedadulkės gali būti salstelėjusios ar kartokos, duonelė dažniau pasižymi saldžiarūgščiu skoniu.
Kaip vartoti?
Virtuvėje žiedadulkės tinka kaip spalvingas pagardas. Jomis galima pabarstyti jogurtą, košę, vaisių salotas, desertus ar gardinti glotnučius.
Perkant svarbu atkreipti dėmesį į jų paruošimo būdą. Džiovintos žiedadulkės yra birios ir turi būti saugomos nuo drėgmės, o šviežios paprastai parduodamos užšaldytos. Laikymo sąlygos turi būti nurodytos ant pakuotės. Alergiškiems žiedadulkėms ar kitiems bičių produktams žmonėms prieš vartojimą būtina pasitarti su mediku.
Renkantis žiedadulkes verta pasidomėti ir jų sertifikavimu. Lietuvoje bičių produktai gali būti sertifikuojami pagal ekologinės gamybos arba nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemas. Ekologinis sertifikatas patvirtina, kad gamintojas laikosi ekologinei gamybai nustatytų reikalavimų. NKP sertifikatas reiškia, kad produktas gaminamas pagal papildomus nacionalinius kokybės reikalavimus. Tai skirtingos sertifikavimo sistemos, kurių laikymąsi tikrina sertifikavimo įstaigos.
Vartotojui sertifikavimas suteikia papildomą pagrindą pasitikėti produkto kilme ir gamybos būdu. Tai reiškia, kad kokybės teiginiai nėra vien gamintojo pažadai, o atitiktis nustatytiems reikalavimams yra tikrinama.
Pagal BNS inf.