Nuo balandžio 1-osios keičiamos automobilių žieminės padangos į vasarines. LR Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad dar pasitaiko nemažai vairuotojų, kurie nesivargina civilizuotai tvarkyti senas padangas ir jomis atsikrato tiesiog išmesdami bet kur, net miškuose.
Į Šilutės savivaldybę kreipėsi VšĮ Lietuvos padangų importuotojų organizacija, kurios kreipimąsi pasirašė ir keli Šilutės automobilių servisų vadovai. Jie teigia, kad kai kurie padangas keičiančių smulkių įmonių savininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, ne tik nemoka reikiamų mokesčių, bet ir išsisuka nuo prievolės tvarkyti senas padangas. Galiausiai už tokių padangų sutvarkymą dar kartą sumokame mes visi, nes tokios padangos tvarkomos iš mokesčių mokėtojų lėšų.
Verslininkai prašo Savivaldybės vadovų sudaryti darbo grupę, kuri kontroliuotų tokius servisus ir nedelsiant keistų susidariusią ydingą situaciją.
Už išmestas padangas baudžiama
Aplinkos ministerija primena, kad nemokamai priimti senas padangas privalo visi padangų platintojai, tarp jų ir prekybos centrai, kuriuose jos perkamos. Šiuo atveju atiduodamos padangos turi būti skirtos to paties tipo transporto priemonei, o jų skaičius turi atitikti perkamų padangų skaičių.
Be papildomo mokesčio senos padangos turi būti priimamos ir jas keičiant automobilių servisuose. Čia nemokamai priimamos visos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios atliekos.
Fiziniai asmenys gali senas padangas nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Šalia Šilutės esančiame Rumšų sąvartyne nemokamai priimama iki penkių padangų.
Juridiniams asmenims patariama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir jas atiduoti pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį.
Ketinantieji atsikratyti senomis padangomis barbarišku būdu turėtų prisiminti, kad už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti daugiau kaip 140 eurų aplinkai padarytą žalą.
Reikalauja keisti situaciją
Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė ir grupė Šilutės verslininkų savo rašte Savivaldybei teigia, kad šios organizacijos nariai yra atsakingi, mokantys mokesčius ir verslą vykdantys pagal visus LR teisės aktų reikalavimus ūkio subjektai. Viena iš organizacijos veiklos krypčių yra siekti, kad padangų rinkoje visi šios rinkos dalyviai verslą vykdytų vienodomis sąlygomis, o padangų vartotojai, jas pirkdami gautų teisingą informaciją, kur ir kas pasirūpins jau nebenaudojamomis padangomis.
„Visi padangas Lietuvoje platinantys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo turėti ne tik dokumentus, identifikuojančius gamintoją importuotoją, bet ir sutartis su juo dėl padangų atliekų tvarkymo organizavimo. Jose turi būti nurodytas padangų atliekų surinkėjas, kuris gauna tiesioginį finansavimą iš gamintojo importuotojo. Jis yra atsakingas, kad nebenaudojamos padangos būtų surenkamos be papildomo finansavimo.
Legalus verslas moka visus privalomus mokesčius, teikia visas ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms. Tuo tarpu klesti padangų prekybos verslas verslo liudijimų pagrindu, kuris rinkoje tampa kur kas konkurencingesnis, nes iš šių verslininkų vis dar nereikalaujama mokėti jokių taršos mokesčių, PVM ar GPM. O svarbiausia – niekas iš jų nereikalauja vykdyti padangų atliekų tvarkymo. Tokiu būdu yra apgaudinėjami vartotojai.
Jei pirkimo metu ir yra sutaupoma, tai už tolimesnį padangų sutvarkymą vis tiek tenka mokėti mums visiems mokesčių pavidalu.
Kontroliuojami ir tikrinami yra legalūs padangų platintojai, iš jų reikalaujama laikytis gamtosaugos, priešgaisrinių, darbų saugos reikalavimų. Bet šalia klesti nelegalus padangų platinimo ir montavimo verslas, mažomis kainomis masinantis pirkėjus. Į jį kontroliuojančios institucijos nekreipia dėmesio. Šalia tokio verslo tvarkingai dirbantys ūkio subjektai negali konkuruoti, mažėja jų apyvarta, jie negali mokėti patrauklių atlyginimų. O juk ir mokesčių surinkimas į biudžetą yra proporcingas apyvartoms.
Kita šio nekontroliuojamo verslo rykštė yra bešeimininkės padangos, kurių tvarkymui lėšų turi skirti savivaldybės. Jos patenka „kur papuola“, geriausiu atveju nuvežamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, o čia jų tvarkymui lėšų privalo rasti Regiono atliekų tvarkymo centras.
Prašome sudaryti darbo grupę, kuroje būtų Savivaldybės, regiono Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Darbo inspekcijos, Muitinės departamento, Šilutės verslininkų, vietinės žiniasklaidos atstovai. Tik dirbant kartu galima keisti susidariusią situaciją“, – teigiama rašte.
Belieka vesti „juodąją“ buhalteriją
Kalbinami kai kurie verslininkai sakė, jog smulkieji jų konkurentai ne tik padangų, bet ir garažuose naudojamų skudurų, panaudotų tepalų neutilizuoja – išpila ir išmeta juos kur kas sugalvoja.
Stambieji verslininkai tikino nebegalintys savo darbininkams mokėti tokių atlyginimų, kokius esą gauna neoficialiuose servisuose dirbantys žmonės – 600-1000 eurų per mėnesį. „Jau kelis kartus klausiau Mokesčių inspekcijoje, kada man pradėti vesti „juodąją“ buhalteriją“, – sakė vienas iš jų.
Šilutiškių žiniomis, šios problemos buvo išspręstos Druskininkų, Šiaulių, Panevėžio savivaldybėse. Vadinasi – įmanoma.
Problema – ne tik Šilutės
Šilutės savivaldybės gamtosaugininkas Pranas Sirtautas mano, kad padangų tvarkymas – ne tik Šilutės, bet visos Lietuvos problema, tad ir sprendžiama ji turėtų būti aukštesniu lygmeniu – bent jau apskrities.
P.Sirtauto pastebėjimu, bet kuriame garaže padangų nepakeisi, tam reikia turėti įrangą, vadinasi, – ir leidimą veiklai. O jį turinčius asmenis kontroliuoja aplinkosaugininkai, VMI, tad problemos čia kaip ir nėra.
Daug metų Šilutės aplinkos apsaugos agentūroje dirbęs P.Sirtautas sakė, jog ši įstaiga tikrina prekybą naudotomis padangomis, ir pažeidimų nebuvo nustatyta.
Be to, ir atliekų tvarkytojai yra suinteresuoti jas surinkti, nes tai – jų verslas.
Rajono pamiškės, kurios anksčiau būdavo užverstos ir senomis padangomis, gamtosaugininko pastebėjimu, dabar yra kur kas švaresnės. P.Sirtautas simboliškai padėkojo vairuotojams, kurie padangas išmeta ne gamtoje, o prie konteinerių – iš čia jas bent jau surenka seniūnija. Ji turi galimybes sukaupti didelį jų kiekį, o tada jas išvežti utilizuoti.
Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sakė, kad bešeimininkėms padangoms tvarkyti naudojamos specialiosios Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Ši problema Lietuvoje sprendžiama jau 20 metų, ir sprendimo vis dar nerandama. Vadinasi, trūksta tinkamų ministerijos sprendimų.
Galiausiai Savivaldybėje nutarta šią savaitę sukviesti raštą pasirašiusius Šilutės verslininkus ir dar kartą aptarti jų pageidavimus.