Greta Klaipėdos apskrities žvaigždžių – Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių – visiškai nublanksta Skuodas, Šilutė ir Kretinga, centro ir periferijos atotrūkis didėja, tad didžiausias iššūkis apskrityje išlieka netolygi regiono ekonominė plėtra.
Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto šeštą kartą atlikta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė.
Tačiau ne viskas Šilutėje taip blogai. Palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, pagal gyventojų skaičių mes esame 16 vietoje iš 60, o pagal gimstamumą – netgi 3 vietoje. Galime džiaugtis, kad Šilutėje – vienos pigiausių centralizuoto šildymo paslaugos Lietuvoje.
Šiuos ir kitus „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Odetos Bložienės pateiktus duomenis „Šilutės naujienos“ panagrinėjo išsamiau.
Šilutėje padidėjo gimstamumas
Per paskutiniuosius metus Šilutėje 1,66 proc. sumažėjo gyventojų skaičius. 2014-aisiais savivaldybėje gyveno 41814 gyventojų, o 2015-aisiais – 41120. Tačiau pagal šiuos rodiklius Šilutės rajono savivaldybės padėtis nėra bloga – ji yra 16-oje vietoje iš 60 savivaldybių.
2015-aisiais šalyje gyveno 2 milijonai 888 tūkstančiai 582 gyventojai.
Nors gyventojų skaičius mūsų savivaldybėje sumažėjo, tačiau net 16,30 proc. pakilo gimstamumas. 2015-aisiais naujagimių skaičius 1000-iui gyventojų čia buvo 13,7. Šis rodiklis lenkia šalies vidurkį, kuris yra 11,1. Pagal gyventojų gimstamumą Šilutės rajono savivaldybė yra trečia iš 60.
Mūsų savivaldybėje gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių nei vidutiniškai Lietuvoje. O per metus visa Šilutės rajono bendruomenė tiek „paseno“, kad iš 13-22 vietos (2014 m.) nukrito į 20-26 vietą (2015 m.) – vidutinis gyventojų amžius metų pradžioje buvo 43 metai, tuo tarpu šalies vidurkis yra 42 metai.
Tuštėja ir regionai, ir šalis
„Pastaraisiais metais nuosekliai mažėjęs emigrantų skaičius, o imigrantų (ar re-emigrantų) augęs, pernai pakeitė tendencijas ir šovė priešinga kryptimi. 2015 m. iš šalies išvyko 7,9 tūkst. daugiau gyventojų nei per 2014 m., o į šalį atvyko gyventi ar sugrįžo 2,2 tūkst. mažiau gyventojų nei užpernai“, – sako O.Bložienė.
Didžiausia emigravusiųjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, 2015 m. buvo Visagino r. savivaldybėje – 36,7. Toliau išsirikiavo Druskininkų sav. (23,1) ir emigracijos mastais tik šiek tiek nuo jos nutolusi Akmenės r. savivaldybė (22,8). Tuo tarpu sėsliausi gyventojai yra Šalčininkų, Molėtų ir Ignalinos r. savivaldybėse, kur 1000-iui gyventojų tenka 8-9 emigrantai.
Šilutėje gyventojų emigracija pakilo net 10,05 proc. 2014-aisiais tarptautinė gyventojų emigracija mūsų rajone buvo 18,9 1000-iui gyventojų, 2015-aisiais – 20,8. Pagal šį išvažiavusiųjų gyventojų skaičių mūsų savivaldybė yra 55-oje vietoje iš 60.
Tuo tarpu tarptautinė imigracija 1000 gyventojų mūsų savivaldybėje 2015-aisiais yra 10 (palyginti su 2014-aisiais, pakilo 1,69 proc.). Pagal šį rodiklį Šilutės rajono savivaldybė yra 6-7 iš 60 savivaldybių.
„Teigiamas padidėjusios emigracijos aspektas būtų nebent tai, kad mažėjant gyventojų skaičiui šalyje, galintys ir norintys dirbti vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau galimybių ilgiau išlikti darbo rinkoje, o tai itin aktualu senėjančios Lietuvos visuomenės atveju. Kita vertus, pesimistiškai nuteikiančias migracijos tendencijas galėtų bent šiek tiek atsverti tai, kad išankstiniais praėjusių metų duomenimis, gimstamumas padidėjo 5 proc. Tai reiškia, kad šalyje gimė beveik 1,6 tūkst. daugiau kūdikių nei 2014 metais“, – gyventojų skaičiaus pokytį komentuoja Odeta Bložienė.
Šiek tiek kilo atlyginimai ir pensijos
„Ekonominės, kultūrinės bei socialinės veiklos koncentracija Klaipėdos apskrityje, neabejotinai, didžiausia yra Klaipėdos mieste. Dėl aktyvaus socialinio ir ekonominio gyvenimo, vienintelio neužšąlančio uosto Baltijos jūroje ir tarptautinio oro uosto greta Palangoje šis miestas daug dažniau lyginamas su sostine nei antrasis didžiausias šalies miestas Kaunas. Vienas iš argumentų, stipriai nusveriančių svarstykles į Klaipėdos pusę, yra vidutinio darbo užmokesčio dydis, kuris bendroje reitingų lentelėje rikiuojasi antroje vietoje iškart po Vilniaus miesto“, – tendencijas komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
624 eurai – toks vidutinis atlyginimas yra Klaipėdoje, kuris savo dydžiu atsilieka tik nuo Vilniaus miesto, kur vidutinis atlyginimas yra 655 eurai. Beveik tokį patį atlyginimą kaip Klaipėdoje dar gauna Jonavos r. gyventojai ir tik šiek tiek mažiau Visagino (615 eurų).
Vidutinis darbo užmokestis 2015 metais Šilutėje buvo 488,1 Eur. 2015-aisiais metais šis rodiklis pakilo netgi 9 proc. (arba dešimčia pozicijų), nes 2014-aisiais darbo užmokestis siekė 447,7 euro. Pagal vidutinį darbo užmokestį Šilutės rajono savivaldybė yra 29-oji Lietuvoje.
Vidutinė senatvės pensija Šilutėje 2015-aisiais siekė 224,74 euro (6,36 euro daugiau nei pernai). Tuo tarpu šalyje senatvės pensijos vidurkis yra 246,95 euro. Pagal šį rodiklį Šilutės savivaldybė ir pernai, ir šiemet yra 46-47 vietoje.
Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, praėjusių metų pabaigoje Šilutės savivaldybėje siekė 588 eurus. Šis skaičius net 42,37 proc. išaugo lyginant su 2014-ųjų duomenimis (413 eurų). Pagal šias investicijas Šilutė yra šalies savivaldybių viduriuke – 31-oje vietoje.
„Vis dėlto nuo apskrities centro nutolusiose savivaldybėse – Šilutės r. ir Skuodo r. – kaip ir atlyginimai, pensijos taip pat yra vienos mažiausių apskrityje. Vidutinė pensija Skuodo r. (220 eurų) yra trečias mažiausias dydis šalyje, mažiau gauna tik Šilalės r. ir Pagėgių savivaldybių gyventojai (atitinkamai 213 eurų ir 210 eurų)“, – komentuoja O.Bložienė.
Nedarbas – vienas didžiausių regione
Net keturios Klaipėdos apskrities savivaldybės patenka į mažiausią nedarbą turinčiųjų savivaldybių dešimtuką šalyje.
Tačiau toliau nuo apskrities ekonominio epicentro įsikūrusiose Skuodo r. ir Šilutės r. savivaldybėse, nepaisant mažėjimo tendencijų, nedarbas išlieka dviženklis – atitinkamai 12,1 ir 12,5 procento.
Finansų ekspertės teigimu, Skuodo r. situaciją iš dalies lemia ir apsunkina maža ūkio subjektų koncentracija.
Šilutėje jų koncentracija artimesnė Kretingai nei Skuodui, tačiau darbo rinkai to nepakanka, o tai skatina daryti išvadą apie didelį struktūrinį nedarbą, kai darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos. Tai paaiškintų ir didesnį dirbančiųjų vidutinį atlyginimą, nei, pavyzdžiui, Kretingoje.
Pigus šildymas ir brangus šaltas vanduo
Galime džiaugtis, kad mūsų savivaldybėje šildymas vienas pigiausių Lietuvoje. 2015-aisiais šilumos tarifas čia buvo 5,48 euro ct/kWh. Palyginti su ankstesniais metais, šildymas Šilutėje dar labiau atpigo, nes 2014-aisiais 1 kWh kainavo 5,53 euro ct. Pagal šilumos tarifą Šilutės rajono savivaldybė yra 4-oji iš 59.
Šiek tiek atpigo ir karštas vanduo. 2014-aisiais 1 kub.m karšto vandens kainavo 5,79 euro ct, o 2015-aisiais 5,48 euro ct. Tačiau žvelgiant šalies mastu esame 18 vietoje iš 58.
Šilutiškiai yra vieni iš brangiausiai mokančių už šaltą vandenį. Tiek 2014-ųjų, tiek 2015-ųjų metų duomeninis mūsų savivaldybėje 1 kub. m šalto vandens kainavo 2,80 euro (48-oji vieta iš 60).
Eksporto apimtys sumenko, bet regionas išlieka svarbus
Klaipėdos apskrities lietuviškos kilmės eksporto apimtys pastarąjį penkmetį lenktyniavo su Vilniaus apskrities rodikliais, tačiau pernai nusileido sostinės regionui ir užėmė ketvirtą vietą šalyje po Telšių (3,27 mlrd. eurų), Kauno (2,94 mlrd.) ir Vilniaus (2,37 mlrd.) apskričių.
Kauno ir Vilniaus apskrityse per metus šis rodiklis išaugo, o Klaipėdoje šiek tiek smuko: nuo 2,15 mlrd. eurų 2014 m. iki 2,07 mlrd. eurų 2015 metais. Vis dėlto, Klaipėdos apskrities svarbą lietuviškos kilmės eksporto rinkoje rodo tai, kad penktoje vietoje esančią Panevėžio apskritį, iš kurios eksportuojama už 0,92 mlrd., lenkia daugiau nei dvigubai.
„Tarp trijų didžiausių eksporto grupių Klaipėdos apskrityje net dvi yra išskirtinės Lietuvoje. Pirmiausia, tai plastikas ir jo gaminiai. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Klaipėdos apskritis yra didžiausia PET produkcijos tiekėja Europoje. Toliau rikiuojasi baldai, patalynė ir susijusi produkcija („Klaipėdos baldai“, „Gintaro baldai“, „Šilutės baldai“, Vakarų medienos grupė, „Germanika“) bei tabakas ir jo gaminiai („Philip Morris Lietuva“ gamykla)“, – apskrities eksportą komentuoja Odeta Bložienė.