Vaikų dienos centrai, arba užimtumo kambariai seniūnijose, – juos pastaraisiais metais rekomenduojama steigti visuose Lietuvos kampeliuose.
Šilutėje jau veikia du vaikų dienos centrai, kur pusdienį po pamokų laiką leidžia maždaug po dvi dešmtis vaikų ir paauglių. Trečią grupę vaikų tokiu pat principu jau daug metų globoja Šilutės evangelikų liuteronų bendruomenė.
Bet visiems vaikams jų nepakanka, todėl šilutiškiai vieni pirmųjų šalyje ėmėsi iniciatyvos steigti užimtumo kambarius seniūnijose. Tokių kambarių esmė – kad veiklos juose būtų ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms.
Pirmoji kregždė šioje srityje dar prieš porą metų buvo Vainutas, o šiemet tokie užimtumo kambariai jau įkurti visose seniūnijose. Ir nors dar ne visiems jiems skirtos nuolatinės patalpos, bet tokią veiklą vysto ir jos rezultatais džiaugiasi visų seniūnijų socialiniai darbuotojai.
Užimtumo kambariai labai reikalingi
Kai pernai Šilutės rajono savivaldybėje apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komanda, pirmasis toks užimtumo kambarys Šilutės rajone jau veikė daugiau nei metus. Jis buvo įkurtas Vainute, kur tokios iniciatyvos ėmėsi socialinė darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Lina Juzaitienė. Ji sako, kad tokia veikla vaikams ir jų tėvams – labai reikalinga.
Tiesa, Linos žodžiais tariant, užimtumas visu pajėgumu tame kambaryje vyksta tik šiemet, kuomet didelę darbų dalį nuo Linos pečių nuėmė nauja socialinė darbuotoja Kristina Petrošienė. Darbo su vaikais ir jų užimtumu patirties jau turinti specialistė buvo priimta įsteigus papildomą etatą.
„Pernai ir užpernai veiklą galėjau organizuoti tik artėjant didžiosioms metų šventėms, na, dar rudenį, kai atėjo laikas obuolienes virti. Tai todėl, kad labai stigo laiko“, – pasakojo L.Juzaitienė.
Bent jau pinigų šiai veiklai jai nepristigo – 100 eurų reikalingoms priemonėms pirkti iš socialinei paramai nepanaudotų lėšų seniūnijai skyrė Savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
Idėjų nestinga
Šiemet abi Vainuto specialistės sudarė darbo planą kiekvienam metų mėnesiui. Užimtumo kambaryje susibūrusios vainutiškės moterys jau prisijungė prie pasaulinės „Saulyčių“ dienos akcijos, skirtos Dauno sindromą turintiems žmonėms, ir mezgė spalvingas kojinytes, kurias vėliau išsiuntė į Vilnių. Vainutiškiai kartu su socialinėmis darbuotojomis pasigamino kaukes ir su jomis dalyvavo Užgavėnių šventėje, 
o prie apvalaus stalo kartu su rūkančiais paaugliais diskutavo apie rūkymo žalą.
Dar vienas renginys įvyko artėjant Velykoms, kuomet edukacinę kiaušinių marginimo pamokėlę surengė Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų centro specialistės Audrė Bagdonaitė ir Nijolė Stanelienė bei Vainuto bibliotekininkė Genutė Gofmanienė. Išmargintus margučius mamos su vaikais parsinešė ir namo.
Vainuto užimtumo kambaryje šiemet vyks ne tik užimtumo ir socialinių įgūdžių ugdymo renginiai, bet ir psichologų paskaitos. Pirmoji tema „Kaip bendrauti su vaiku, kad užsiaugintum sau paguodą“, jau įvyko šią savaitę, ją skaitė klaipėdietis psichologas A.Šiukšta.
L.Juzaitienė, stengdamasi mažinti socialinę atskirtį, į paskaitą sukvietė daugiau vaikus auginančių ir jų problemoms neabejingų tėvų.
Dar viena naujovė Vainute – prieš porą mėnesių už seniūnijos lėšas greta Užimtumo kambario įrengtas dušas. L.Juzaitienė sako, jog juo pasinaudoti gali ne tik socialinių darbuotojų globojamos šeimos, bet ir visi, kas neturi sąlygų tinkamai nusiprausti namuose. Žmonės labai džiaugiasi tokia galimybe.
Kambarys – ne svarbiausia
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė pasakoja, jog išanalizavę vainutiškių veiklos planus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisijos nariai pateikė ir rekomendacijas. Pagrindinė jų, išsakyta bendraujant su visais socialiniais darbuotojais, – tokią darbo su šeimomis sistemą kaip pavyzdį galima teikti visiems rajonams ir tokius užimtumo kambarius kurti visose šalies seniūnijose.
Netrukus užimtumo kambariai atsirado Švėkšnoje, kur dirbti ėmėsi socialinės darbuotojos Aina Bagdanovienė bei Inga Žąsytienė, ir Usėnuose, kur užimtumą organizuoja Nijolė Stirbienė.
O šiemet veikla užimtumo kambariuose organizuojama ir visose kitose Šilutės rajono seniūnijose, nors tos kitos vis dar ieško nuolatinės tokių užsiėmimų vietos.
Tiesa, anot A.Barauskienės, nuolatinis kambarys – ne svarbiausias dalykas kuriant šią naujovę. Mat vykdyti veiklą su vaikais ir jų šeimų nariais galima ne tik prie stalo, bet ir bibliotekose, bendruomenių ar seniūnijų salėse. Pagaliau, nemažai veiklos galima rasti tiesiog lauke, gamtoje. Taip kol kas ir dirba daugumos seniūnijų socialinės darbuotojos.
Ir neturėdamos nuolatinės vietos Švėkšnos socialinės darbuotojos vykdė užsiėmimus „Trispalvių vėliavėlių ir segių gamyba“, skirtus Nepriklausomybės dienai, liejo žvakes ir gamino Užgavėnių kaukes.
Jauniesiems juknaitiškiams socialinė darbuotoja Aurelija Želvytė pasiūlė šv. Valentino dienai pasigaminti „mylimukus“ – pakabučius iš siūlų, dekupažo technika papuošti medines širdeles, visi kartu aptarė šios šventės esmę ir simbolius. Darbelius jaunieji juknaitiškiai parsinešė namo.
A.Barauskienė sako, jog visos seniūnijos anksčiau ar vėliau patalpas užimtumui turės.
Pasiekiamas kiekvienas žmogus
Kodėl to reikia? Kodėl imamasi dar vienos veiklos ir į ją traukiami ne tik vaikai, bet ir jų tėvai?
A.Barauskienė pasakoja, jog tai yra galimybė šiandien socialinėje atskirtyje atsidūrusias šeimas išplėšti iš jų įprastinės aplinkos, iš jų baimių kiauto, kurį turi nereta šeima. Tai galimybė įtraukti jas į kokią nors veiklą, suteikti galimybes išmokti kažko naujo, o tuo pačiu – didinti tų žmonių savivertę ir mažinti jų socialinę atskirtį, suteikti galimybę dalyvauti ir bendruomenių veikloje.
„Tokia kryptimi šiandien stengiamasi organizuoti socialinį darbą visoje Lietuvoje, ir jau pastebėta, jog tai veiksminga, nes taip pasiekiamas kiekvienas konkretus žmogus“, – naujovės esmę aiškina poskyrio vedėja.
Štai kad ir tas uogienių virimas ar Užgavėnių kaukių gaminimas. Su vainutiškėmis dirbanti L.Juzaitienė pasakoja, jog išeinant iš tokių užsiėmimų popietės jos globojamų moterų veidai tiesiog švytėjo: „Aš išmokau, padariau, dabar labiau pasitikėsiu savimi. O su manim kartu dirbo visos. Mes net susidraugavome“, – tokius atsiliepimus jau ne kartą išklausė socialinė darbuotoja. Ne kartą ji išgirdo ir klausimą, kada bus kitas užsiėmimas?
Neabejotinas naujovės įvertinimas buvo ir vienos už 3 kilometrų nuo Vainuto gyvenančios moters poelgis: jos sugyventinis atsisakė ją atvežti į užsiėmimą, tad moteris su vaiku tuos kilometrus atkeliavo pėstute.
Dar vienas šios naujovės pliusas tas, kad tokiai veiklai socialiniai darbuotojai gali pasitelkti ir bet kurios kitos srities specialistus: policijos pareigūnus, psichologus ir kt.
Pinigų bus
Tiesa, tokiai įvairiai veiklai reikia ir priemonių, o čia į pagalbą socialinėms darbuotojoms atėjo Savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
Pernai visoms seniūnijoms šiai veiklai buvo skirta po 100-200 eurų. Už juos socialinės darbuotojos pirko visa, kas reikalinga numatytai šeimų veiklai: popieriaus, klijų, žirklių, siūlų ir kt. Pinigai skirti iš socialinei paramai nepanaudotų lėšų, o sumos priklausė nuo to, kiek socialinių darbuotojų vykdo veiklą.
Skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis patikina, kad pinigų bus skirta ir šiemet. Praėjusią savaitę nutarta, kad šiemet šiai veiklai bus išdalinta 1000 eurų, tad seniūnijoms atiteks nuo 50 iki 200 eurų.