Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje lauko ekranuose ir skaitmeninėse lauko reklamos vitrinose dvi savaites rodomi video siužetai, primenantys svarbiausius pastarųjų metų įvykius Lietuvoje, susijusius su ekstremaliais gamtos reiškiniais, kurie kartojasi vis dažniau ir ateityje gali tapti kasdienybe. Siužetai matomi ir internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose.
Rugpjūčio pradžioje didžiulė audra nusiaubė Žagarę: išvartyta šimtai vertingų medžių, jie griuvo ant pastatų, nutraukė elektros laidus, kruša išdaužė langus, vėjas nunešė stogus, neišvengta ir aukų – užkritus medžio žuvo moteris. Iškritusių ledukų dydis siekė net 9 cm, vieni stambiausių per visą Lietuvos orų stebėjimo istoriją.
Vasarą ir rudens pradžioje dėl medžių kenkėjų pažeidimų paskelbta stichinė nelaimė 7 šalies savivaldybių miškuose. Žievėgraužiai tipografai puola egles: apsigyvena po žieve ir grauždami takus pažeidžia medžio audinius, todėl eglės greitai nudžiūva. Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose užregistruota 3547 ha tokių židinių, kur kenkėjai nudžiovino 594 tūkst. kub. m. medienos.
Vasarį pajūryje siautusi audra pridarė žalos už beveik 1 mln. eurų. Tokio masto stichijos neprisimena net vyresni žmonės. Labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai, buvo pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.
Upėmis virtusios gatvės, apsemti namai po liūčių vis dažniau tampa išbandymu Lietuvoje. Klaipėdoje vien per rugpjūtį iškrito trečdalis visų metų kritulių normos – 228 litro į 1 kv. metrą arba 23 dešimties litrų talpos kibirai vandens. Mėnesio norma viršyta 2,65 karto.
Aplinkos ministerija Klimato savaitę rengia jau 5-ąjį kartą. Šia proga įstaigos, įmonės, asociacijos, bendruomenės organizuoja renginius ir siūlo iniciatyvas. Lietuvoje numatyti net 157 renginiai.
Pagal Aplinkos ministerijos inf.