Sekmadienį inkakliškiai gausiai rinkosi į nuo pat ryto jų kaime vykusius šventinius renginius.
Vietiniai aktyviai sporto varžybose dalyvavo, pailsėję meldėsi šv. Mišiose, klausėsi seniūno, seniūnaičio, bendruomenės pirmininko ir svečių sveikinimų, plojo apdovanotiems kaimynams, gomurį karšta šiurpa palepino ir galiausiai linksmai trypė vakaro koncerte.
Ne veltui Inkaklių kaimo seniūnaitis Valerijus Volkovas pasidžiaugė, kad inkakliškių vaikai, anūkai nepamiršta savo gimtinės ir 
kaip ištikimieji krašto gandrai kiekvienais metais nors trumpam čia sugrįžta. Jų gausu buvo ir šiemetinėje kaimo šventėje.
Inkakliškių charakteris – viduriukas tarp žemaičių ir prūsų
Inkaklių jaunimas sekmadienio rytą pradėjo sportuodamas – čia vyko vietinių futbolo varžybos su švėkšniškiais. Rezultatu 10:0 pergale džiaugėsi ir Seniūno taurę pelnė švėkšniškiai. Vėliau šoklieji jėgas išbandė šuolio į tolį varžybose, o ištvermingieji prisijungė prie tradicinio bėgimo Inkaklių gatvėmis. Čia rezultatyviai pasirodė lengvaatletė Livija Kaktaitė, pelniusi prizines vietas ir bėgimo, ir šuolio į tolį varžybose. Puikiai pasirodė ir šuolininkas Tomas Viskintas, o bėgimo varžybose vienas iš pirmųjų buvo ir bėgimo veteranas Bronius Venclovas.
Popietę minia žmonių susirinko prie atnaujintos švč. Mergelės Marijos Lurdo koplytėlės ir dalyvavo šv. Mišiose.
Pavakarę atėjo metas duoti startą muzikinei šventės daliai, svečių sveikinimams, šauniausiųjų pagerbimui.
Seniūnaitis V.Volkovas paragino prisiminti išvakarėse minėtą karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, skambant gitaros akordams susirinkusiesiems dovanojo dainą apie Lietuvą.
Seniūnaitis pasižiaugė, kad vietiniai gyventojai gausiai susirenka į gražią savo kaimo šventę. „Smagu matyti jūsų vaikus, anūkus, kurie nepamiršta Inkaklių kaimo ir kaip tie ištikimieji krašto gandrai kiekvienais metais nors trumpam sugrįžta į gimtinę“, – savo džiaugsmu su visais dalinosi V.Volkovas.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis sakė pastebėjęs, kad inkakliškiai turi itin tvirtą charakterį: jie nei žemaičiai, nei prūsai, o šių dviejų etnografinių grupių viduriukas. „Tačiau iš šių dviejų grupių gavosi tvirtas, geras charakteris ir inkakliškius galima apibūdinti kaip už savo kraštą, gyvenvietę kovojančią bendruomenę“, – gyrė vietinius A.Šeputis.
Pagerbti bendruomenės aktyvieji
Inkaklių kaimas žymus ne tik švč. Mergelės Marijos Lurdo koplytėle, skambiomis dainomis, bet ir gražiai tvarkomomis sodybomis. Todėl, kaip ir kasmet, ir šiemet apdovanoti gražiausiai tvarkomų Inkaklių sodybų šeimininkai. Iš viso išrinktos 4 gražiausios sodybos – 3 Inkaklių kaimo ir viena vienkiemio.
Inkakliškiai kasmet apdovanoja vis kitų sodybų šeimininkus, nes pernai ar anksčiau išrinktos sodybos konkurse dalyvauti nebegali. Šiemet bendruomenė nusprendė, kad pažymėjimą ir sodybos išskirtinumą pažyminčią lentelę nusipelnė gauti Ramutės ir Romualdo Pakutinskų, Danutės ir Alfonso Būdvyčių, Dainos Pozingienės bei Dianos ir Artūro Būdvyčių šeimos.
Pagerbti ir aktyvūs bendruomenės nariai bei rėmėjai – jiems ant kaklo užkabinti laimės simboliai – pasagėlės. Jas pelnė seniūnas A.Šeputis, generaliniai šventės rėmėjai Daiva ir Albinas Gestautai, kapelos „Šilo aidai“ vadovas Antanas Kmita, kuris niekada neatsisako inkakliškiams padėti ir į šventes atsiveža savo kapelą bei dainininkus.
Nepamiršti ir gėlėmis nuolat kaimą puošiantys Rita ir Algirdas Tamašauskai, Inkaklių pradinės mokyklos mokytojų kolektyvas, visada dalyvaujantis kaimo šventėse, ruošiantis programėles, tvarkantis mokyklą. Pasagėlė užkabinta ir bendruomenės slaugytojai Irenai Jančauskienei, kuri, nors užsitarnavusi poilsį, vis dar dirba ir, kaip seniūnaitis tikisi, dar ilgai gydys inkakliškius.
Kylant į orą viliojantiems kvapams, šventės dalyviai kantriai laukė, kada gomurį galės palepinti „Ašvos“ medžiotojų klubo verdama šernienos šiurpa. O vyresniesiems inkakliškiams ir svečiams trypiant pagal kapelų muziką ir vokalistų dainas, aktyvus Inkaklių jaunimas ir vėl grįžo prie sporto – vaikinai rinkosi į krepšinio aikštelę žaisti gatvės krepšinio.