„Nei bankai, nei kitos institucijos telefonu niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų ar tuo labiau išgryninti lėšas ir perduoti saugojimui – tai svarbiausia taisyklė. Sukčiai dažnai kuria stresines situacijas, spaudžia apsispręsti greitai. Į tokius prašymus reikia atsakyti neigiamai ir pokalbį nutraukti. Jei kyla abejonių, visada geriausia paskambinti į savo banką kontaktais, nurodytais oficialioje banko svetainėje arba mokėjimo kortelės nugarėlėje, ir pasitikslinti“, – sako SEB banko atstovė Daiva Uosytė.
Trys požymiai, kad gali būti sukčius
Kalba ne lietuviškai
Sukčiai gali paskambinti tiek iš užsienio, tiek iš lietuviškų numerių, todėl reikia išlikti budriems kai matote ekrane ir Lietuvos kodą. Sukčiai dažnai tvirtina, kad visi lietuviškai kalbantys konsultantai užimti, o jie patys dirba su rusakalbiais klientais. Papildomas pažeidžiamumo faktorius yra tai, jog daugelis gyventojų supranta rusų kalbą, ir tęsia pokalbį su išgalvotų institucijų atstovais. Pokalbį pradeda gąsdinimu: esą jūsų sąskaitoje fiksuoti įtartini mokėjimai, o pinigai gali tuoj iškeliauti sukčiams.
Svarbu žinoti, kad be kliento tinkamo patvirtinimo mokėjimo operacijos banke nėra įvykdomos. Jei neatskleidėte prisijungimo kodų ir asmens kodo, kuriais jungiatės prie interneto banko, nesuteikėte „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų ar patys nepatvirtinote sukčių inicijuojamos mokėjimo operacijos PIN2 kodu, tuomet bankas neturi pagrindo vykdyti mokėjimo ir nurašyti lėšas nuo jūsų sąskaitos.
Prašo 3 dalykų
Skambinantieji gali prašyti nufotografuoti ar perduoti mokėjimo kortelę, išgryninti sąskaitoje turimas lėšas, indėlius (išsiųsti paštomatu arba perduoti „kurjeriui“ ar „tyrėjui“), prisijungti prie interneto banko ar net įdiegti specialią programėlę, leidžiančią valdyti jūsų įrenginį nuotoliniu būdu. Dažnai sukčiai apsimeta tarptautinių kovos su pinigų plovimu institucijų ar tiesiog išgalvotų institucijų priežiūros pareigūnais.
Sukčiai įtaigiai kalba apie šimtus tūkstančių eurų, galimas baudas, sąskaitų blokavimus. Jie paminės laiką („per 50 minučių jūsų sąskaitos bus užblokuotos“), sumas, institucijas – visa tai tam, kad įbaugintų ir išgautų jūsų duomenis.
Neleidžia galvoti
Pokalbis vyksta greitu tempu – sukčiai neleidžia svarstyti, ragina veikti „nedelsiant“. Jei pasakysite, kad nesate prie kompiuterio, pažada paskambinti vėliau. Jie gali skambinti per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitomis programėlėmis net kelis kartus per dieną. Yra atvejų, kai skambina vaizdo skambučiu, vilkintys pareigūnų uniformas, taip siekdami sukurti tikrumo jausmą.
Sukčiai gerai išmano žmogaus psichologiją: kai spaudžia laikas ir kyla grėsmė, natūraliai reaguojame impulsyviau. Tuo jie ir naudojasi.
Kaip elgtis?
Nedelskite – nutraukite pokalbį. Niekada neatskleiskite mokėjimo kortelės duomenų, prisijungimo prie interneto banko bei PIN kodų. Susisiekite su savo banku per oficialius kontaktus. Jei vis dėlto atskleidėte duomenis ar nesate dėl to tikri – nedelsdami praneškite apie tai policijai ir savo bankui.
Būkite budrūs – dėmesingumas gali apsaugoti ne tik jūsų pinigus, bet ir jūsų tapatybę.
AB SEB bankas inf.