Šilutiškis po 20 metų tarnybos gautą apdovanojimą metė ant stalo ir pratrūko: „Niekaip negaliu sutaupyti dantų protezams“. Toks atvejis Aplinkos apsaugos departamente – pirmas istorijoje

Liepos 2 d. tradicinė ceremonija, apdovanojant ilgamečius ir labiausiai nusipelniusius Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojus, smarkiai apkarto. 20 metų aplinkosaugai atidavęs pareigūnas Mindaugas Mačiulis atvirai išrėžė, kas dedasi departamente, neslėpė apmaudo dėl mažų atlyginimų. Į tai sureagavo ir Aplinkos ministerija pripažinusi, kad visa tai yra įsisenėjusi problema ir žadėjo pokyčius.

lrytas.lt nuotr.

 

Toks atvejis – pirmas AAD istorijoje

Įteikto ženklelio jis nė nepriėmė – jį ir gautą diplomą metė ant stalo AAD direktoriui ir jo pavaduotojai klausdamas: „Ar jums ne gėda?“. Taip drąsiai pareigūnas pasielgė pirmą kartą per visą AAD veiklos istoriją. Tai buvo matyti vaizdo medžiagoje, kuri greitai išplito soc. tinkluose.  „20 metų negerbėte, o dabar nušvitimas? <…> Atėjau dirbti su bakalauru, baigiau magistrantūrą, įstojau į doktorantūrą. Kas per visą laiką pasikeitė? Auginu du mažamečius vaikus ir niekaip negaliu sutaupyti dantų protezams“, – išrėžė tai, ką iš tiesų galvoja, girdint Departamento vadovybei.

M.Mačiulis ne tik ilgametis gamtosaugininkas, bet yra parašęs apie 30 mokslinių ir švietėjiškų straipsnių, su bendraautoriais išleido „Klaipėdos krašto perinčių paukščių atlasą“. Jis taip pat sulaukė ir AAD padėkos už išgelbėtą žmogaus gyvybę. Jis su kolega pernai iš ledinio vandens ištraukė upėje skendusį vyrą, kurį ne tik išgelbėjo, bet ir atgaivino. Tačiau naujienų portalo Lrytas kalbintas inspektorius sakė pavargęs, kad jo darbas skatinamas tik diplomais ir ženkleliais, dėl to daugiau nebegali tylėti. Pasak pareigūno, taip, kaip jis, jaučiasi kone kas antras AAD darbuotojas.

Pareigūnas neabejoja, kad jei situacija nesikeis, panašiai kaip ir jis ateityje pasielgs ir daugiau darbuotojų. „Už gerą darbą tarnyboje mums nieko daugiau nemoka. Numetė man geležėlę, tokią pat gausiu ir po dar 10 metų. Mano nuomone, seni darbuotojai čia yra diskriminuojami“, – nusivylimo neslėpė jis.

Pasak Mindaugo, seniau dirbantiems AAD pareigūnams nekeliamas darbo užmokesčio koeficientas. Šiuo metu M.Mačiulio koeficientas tesiekia 0,87, o nauji darbuotojai į tokias pareigas priimami ir su 1,1 ar 1,3 koeficientu.

Susiklostė absurdiška situacija: senbuviams reikia išeiti iš darbo ir tada vėl pretenduoti į tą pačią poziciją, kad gautum didesnį atlyginimą. „Per vieną iš nuotolinių susirinkimų buvome iškėlę klausimą apie koeficientų politiką. O galiausiai personalo skyriaus vadovė atsakė, kad kiek esame verti – tiek ir gauname“. – nusivylimo neslėpė M.Mačiulis.

Šiandien jo gaunamas atlyginimas, su visais jam priskaičiuotais priedais už ilgametę tarnybą, nesiekia 1 200 eurų „į rankas“.

„Esu „užsiinkaravęs“. Keisti gyvenamą vietą nesinori, turiu būsto paskolą, už ją reikia kas mėnesį mokėti. Dėl to ir dirbu čia, kad galėčiau įnešti papildomą indelį į aplinkos išsaugojimą ir palikti palikimą savo vaikams. Čia mano paukščių kraštas. Niekas neprivers kraustytis iš čia. Kažkas gali sakyti – važiuok į užsienį, bet man 52 metai ir 20 metų dirbu aplinkosaugoje. Kažkur kitur man įsidarbinti tikrai būtų sunku – kalbėjo aplinkosaugininkas.

 

Teko klausytis direktoriaus pasiteisinimų

Po to, kai Mindaugas atsisakė priimti ženklelį, su juo atėjo pasikalbėti ir AAD direktorius Giedrius Kadziauskas.

Jis teisinosi, kad atlyginimo kelti negali, nes jis nėra jo tiesioginis vadovas. „Mano skyriaus vedėja siūlo visiems kelti atlyginimus, bet jos vadovai to nenori. Daug lengviau skirti diplomą ar papildomas atostogų dienas“, – apgailestavo pašnekovas.

AAD atlyginimų kelti neskuba, tačiau M.Mačiulį stebina kuriami nauji etatai administracijos viršūnėje, o eilinių inspektorių ieškoti esą neskubama.

Pareigūno teigimu, pernai rudenį G.Kadziauskas nusprendė pervardinti vieną pavaduotojo etatą į kanclerio, nors nuo AAD įkūrimo pavaduotojai buvo du.

„Kaip tarė taip ir padarė, nors buvo prieštaraujančių. Po kelių mėnesių direktorius įsteigia naują pavaduotojo etatą, nes jam vėl prireikė, bet kancleris liko. Tai čia mažiausiai 4 inspektorių etatai, o po „Gervių“ įteikimo ceremonijos man direktorius bandė pasakyti, kad AM neduoda pinigų algų kėlimui“, – piktinosi M.Mačiulis.

Pašnekovas vardija prie ADD administracijos įsteigtus padalinius: „Komunikacijos departamentas“, „Ryšių su visuomene skyrius“, „Konsultavimo skyrius“, „Aplinkai saugaus elgesio skyrius“. Anot jo, kitur yra ir „Analizės ir strategijos skyrius“.

„Ir daug kito „gėrio“. Nesuprasi ar jie reikalingi, kam jie reikalingi, kodėl reikalingi ir pan. Šie skyriai plečiasi, bet dirbančiųjų aplinkosapsaugos kontrolėje lieka vis mažiau“, – tikino M.Mačiulis.

Pasak jo, Šilutėje gyvosios gamtos apsaugos skyriuje dirbo 11 inspektorių, o dabar teliko 3. „Apie kokią gamtos apsaugą galime kalbėti, kai pareigūnų šitaip trūksta“, – apie tragišką būklę aplinkosaugoje kalbėjo M.Mačiulis.

 

Protestuoja tyliai

M.Mačiulis atviravo, kad departamente nebėra vieningumo, žmonės nusivylę vadovybe ir reiškia protestą tylomis ignoruodami rengiamus renginius.

„Pernai aplinkosaugos dienos proga buvo organizuojamas AAD žygis Kauno regioniniame parke, susirinko keli šimtai pareigūnų. Šiemet buvo organizuojamas identiškas žygis, Krekenavos regioniniame parke, sudalyvavo 70 pareigūnų.

Tai akivaizdžiai parodo AAD pareigūnų nepasitikėjimą AAD pokyčiais, veikla ir prioritetais“, – teigė jis.

 

Sistema merdi, žmonės neateina

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys Lrytui sakė, kad mažais atlyginimais aplinkosaugininkai skundžiasi jau seniai, o nemaža dalis darbuotojų negauna nė 1 tūkst. eurų „į rankas“.

„Ryškėja labai aiškus atotrūkis tarp pareigūnų ir kitų darbuotojų, o ypač vadovų, gaunamo darbo užmokesčio. Kai kurių inspektorių uždarbis nesiekia net 900 eurų. Tai labai liūdna. <…> Sistema merdi, čia neateina žmonės“, – tvirtino V.Laukys.

Anot jo, aplinkosaugininkai palieka tarnybą, Vilniaus miesto ir rajono inspekcijose jau liepos mėnesio pabaigoje vargu ar dirbs bent 11 pareigūnų. Kituose Lietuvos rajonuose situacija dar blogesnė – dirbs tik vienas ar du pareigūnai.

Į iškvietimus sostinėje ar jos rajone priversti reaguoti Utenos, Panevėžio pareigūnai. „Tai jiems kelia didelį diskomfortą ir demotyvaciją. Reikia nuvažiuoti didelį atstumą, sugaišti daug laiko. Tai neracionalu. <…> Nauji pareigūnai neateina, senieji – išeina. Greitai turėsime tokį vakuumą, kad nebegalėsime reaguoti į pranešimus“, – įspėjo V.Laukys.

 

Stengiasi pasiekti rinkos vidurkį

Situaciją departamente sutiko pakomentuoti ir pats AAD. Jų pasiteiravome, kaip vadovybė vertina tai, kad jų pareigūnas atsisakė priimti jam įteiktą apdovanojimą.

Atsiųstame komentare rašoma, kad simbolinis gervės ženklelis yra AM iniciatyva, šiemet apdovanoti 36 darbuotojai.  „Šio darbuotojo atsisakymą priimti ženklelį vertiname kaip asmeninį sprendimą, kurį gerbiame.

Tai nekeičia fakto, kad darbuotojas išlieka svarbia įstaigos dalimi, o jo ilgametis darbas yra vertingas ir reikšmingas“, – teigiama komentare.

AAD taip pat paprašėme paaiškinti, kodėl naujai ateinantiems darbuotojams yra mokamas aukštesnis atlygis nei analogišką darbą atliekantiems senbuviams. AAD tepasakė, kad į departamentą priimamas naujas darbuotojas vertinamas pagal tai, kokią vertę jis gali sukurti įstaigai: darbo patirtis, darbui atlikti reikalingos kompetencijos, turimos unikalios žinios ar kvalifikacijos, darbo įgūdžiai, užsienio kalbos žinios, išsilavinimas, tarptautinė patirtis ir kt. „Kiekvienas kandidatas vertinamas individualiai ir jam nustatytas pareiginės algos koeficientas gali būti tiek aukštesnis už kai kuriuos jau anksčiau priimtus darbuotojus, tiek ir žemesnis“, – rašoma atsiųstame rašte.

Departamentas nurodė šiuo metu ieškantis 20 darbuotojų įvairiuose padaliniuose visoje Lietuvoje. Tai sudaro 3,8 proc. nuo visų dirbančiųjų.

Pasak AAD specialistų, kiekvieno darbuotojo individualus pareiginės algos koeficientas nustatomas įvertinant darbo patirtį, kvalifikaciją, turimas kompetencijas.

„Koeficiento peržiūra atliekama kasmetinio veiklos vertinimo metu. Koeficiento pokytis priklauso nuo darbuotojo kasmetinių veiklos vertinimo rezultatų ir nuo įstaigai asignavimų valdytojo, AM, skiriamo finansavimo darbo užmokesčiui“, – teigiama komentare.

AAD specialistai sakė suprantantys, kad darbuotojams atlygis už jų atliekamą darbą kartais atrodo nepakankamas, tačiau esant ribotam finansavimui, departamentas kasmet peržiūri ir kartu su AM stengiasi, kad darbuotojams darbo užmokestis didėtų ir pasiektų rinkos vidurkį.

2020 m. bendras departamento darbuotojų vidurkis (su mokesčiais) siekė 1719 Eur, 2021 m. – 1838 Eur, 2022 m. – 2131 Eur, 2023 m. – 2152 Eur, 2024 m. – 2341 Eur.

 

Neprivaloma, bet pareigybę sukūrė

Naują kanclerio pareigybę departamentui sukurti buvo neprivaloma, tačiau tai darė vadovaujantis Vyriausybės rekomendacijomis. AAD teigimu, jei įstaigoje skaičius viršija 200, gali būti steigiamos dvi įstaigos vadovo pavaduotojų pareigybės ir įstaigos kanclerio pareigybė.

Departamente dirba 519 darbuotojų, todėl kanclerio pareigybė buvo įsteigta pernai liepą. „Kancleris kuruoja šiuos departamento struktūrinius padalinius: Teisės departamentą, Pranešimų priėmimo tarnybą, Informacinių technologijų skyrių, Personalo skyrių, Dokumentų valdymo skyrių, Bendrųjų reikalų skyrių. Kancleris įstaigoje atsakingas už įstaigos vidaus administravimą ir darbo organizavimą, organizuoja ir kontroliuoja vidines procedūras, dokumentų valdymą, žmogiškųjų išteklių valdymo, viešųjų pirkimų ir techninius klausimus, planuoja, organizuoja ir kontroliuoja tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą“, – teigė AAD.

 

Žada pokyčius

Aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius neneigė, kad problemų AAD yra apstu, o aplinkosaugininkams mokami atlyginimai yra per maži. Dėl to AM su Finansų ministerija derybas dėl finansavimo planuojama atnaujinti rugpjūtį, kad mokami atlyginimai pareigūnams būti „tinkami ir pagarbūs.“ Viceminisras užtikrino, kad turi ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pritarimą peržiūrėti tvarką dėl atlyginimų.

„Visų valstybės įstaigų finansavimas yra grindžiamas biudžetiniu finansavimu, o AAD – dalinai iš biudžeto, o kita dalis – iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Kiekvienais metais teikiami prašymai, bandoma pagrįsti poreikį. Tai nenormalu“, – konstatavo viceministras.

T.Vaitkevičius taip pat teigė, kad etatų klausimą galima spręsti ne priimant naujus darbuotojus, o tiesiog peržiūrint šiuo metu darbuotojams tenkančias funkcijas. Paklaustas kaip jis vertina G.Kadziausko darbą, viceministras sakė, kad jei departamento veikla darbuotojai nepatenkinti – atsakomybę turi prisiimti vadovas.

Tačiau pats viceministras direktoriaus atžvelgiu atlaidus: jo darbui per daug pastabų neturi ir tikino įžvelgęs jo pastangas derėtis dėl didesnio biudžeto AAD, o kartu ir darbuotojams. „Jis darė tai, kas jam buvo liepiama, koks buvo teisinis reguliavimas ir kokia politinė valia.

Vadovas ir buvusiai Vyriausybei buvo indikavęs apie didesnio finansavimo poreikį“, – pabrėžė AM viceministras T.Vaitkevičius.