Brūkšninis kodas: 7 įdomūs faktai

Šiandien brūkšninius kodus galime rasti ant kiekvienos prekės pakuotės – jie neatsiejama prekybos procesų dalis. Prieš 51-erius metus, birželio 26-ąją buvo nuskaityta pirmoji prekė pasaulyje. Standartų organizacijos „GS1 Lithuania“ ekspertai dalinasi negirdėtais faktais apie prekių ženklinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

Dauguma mėgsta „Wrigley’s“ kramtomąją gumą, tačiau mažai kas žino, kad būtent šio prekės ženklo 10 vienetų vaisinės gumos „Juicy Fruit“ pakuotė tapo pirmąja nuskenuota preke pasaulyje. Ši istorinė diena, įvykusi 1974 m. „Marsh“ prekybos centre Ohajuje, JAV, žymi automatizuotos prekybos pradžią. Šiuo metu visame pasaulyje kasdien nuskaitoma daugiau nei 10 milijardų brūkšninių kodų.

Prieš pasirodydami parduotuvėse, brūkšniniai kodai pirmiausia buvo išbandyti JAV geležinkeliuose. Buvo sukurta „KarTrak“ sistema, skirta automatiniam traukinių vagonų atpažinimui. Ji naudojo spalvotus brūkšninius kodus, pritvirtintus prie kiekvieno vagono šono. Specialūs skaitytuvai stotyse nuskaitė šiuos kodus, siekiant pagerinti logistiką ir sekimą. Visgi ilgainiui šios sistemos buvo atsisakyta. Nors idėja nebuvo sėkminga, tačiau sukūrė pagrindą šiuolaikiniams brūkšniniams kodams parduotuvėse ir logistikos srityje.

Į Lietuvą brūkšniniai kodai atėjo praėjus 20 metų nuo pirmosios prekės nuskaitymo JAV – 1994 m., kai Lietuvoje įsikūrusiai organizacijai buvo suteikta teisė atstovauti tarptautinę „GS1“ organizaciją ir išduoti brūkšninius kodus prekėms. Pirmąja nuskaityta preke Lietuvoje tapo „Margarita“ veido kremas.

Brūkšniniai kodai naudojami ir tokiose organizacijose kaip NATO ir kariuomenė – jais ir kitais kodais žymima įranga, atsargos, technika, siuntos. Kiekvienas objektas turi unikalų kodą, kuris padeda tiksliai sekti jo buvimo vietą, paskirtį ir techninės priežiūros laiką. Tokia sistema užtikrina efektyvų logistikos valdymą.

BNS inf.