Daugiausia kritulių tarp liepos 9 d. 9 val. ir liepos 11 d. 9 val. (per 48 val.) iškrito Šumske (Vilniaus r.) – 65,5 mm (70 % liepos normos), Molėtuose – 56,9 mm (71 %), Zarasuose – 52,3 mm (65 %), Anykščiuose – 48,8 mm (63 %), Švenčionyse – 48 mm (58 %), apie 50 proc. normos – Šakiuose, Vilniuje, Šalčininkuose, Druskininkuose, Utenoje. Mažiausiai lijo šiaurės vakarinėje šalies dalyje.
Liepos daugiametė kritulių norma, priklausomai nuo vietovės, yra 67–103 mm.
Nuo seno pagal 7 brolių miegančių dienos (liepos 10-osios) orus buvo sprendžiama, kokie orai bus likusią vasaros pusę. Buvo tikima, jei tądien lyja, lis dar 7 dienas, o gal ir 7 savaites. Jei nelyja, irgi negerai – tai pranašauja sausrą ir prastą derlių.
Liepa yra tas mėnuo, kai vidutiniškai Lietuvoje iškrenta daugiausiai kritulių – 84 mm (1991–2020 m. vidurkis), o iš trijų dešimtadienių pats šlapiausias yra antrasis, prasidedantis iš karto po 7 miegančių brolių dienos.
Žvelgiant į istoriją galima rasti ir patvirtinančių, ir paneigiančių Miegančių brolių pranašystes faktų. Tikėti ar netikėti – kiekvieno pasirinkimas, tačiau daugiametė meteorologinė statistika rodo, jog ryšio tarp liepos 10-osios ir likusios vasaros orų nėra.
Liūtys tikrina kelininkų budrumą
Pasak kelininkų, pastebima, kad dalis vandens nuvedimo sistemų užsikemša ne tik dėl kritulių intensyvumo, bet ir dėl atsitiktinai ten patekusių objektų. Tokie atvejai taip pat kelia pavojų eismo saugumui.
Apie sudėtingas eismo sąlygas, kliūtis ar kitus pavojus valstybinės reikšmės keliuose galima pranešti: tel. 1871 arba +370 5 232 9600, nemokamai užpildant pranešimo formą www.keliuprieziura.lt arba pažymint navigacinėje programėlėje „Waze“.
Primenama, kad smarkiai lyjant vairavimo sąlygos kinta – reikšmingai prastėja matomumas, kelio danga vietomis tampa slidi, gali formuotis vandens sankaupos.
Pagal LHMT ir AB „Kelių priežiūra“ inf.