Priežastys
Kraujavimą iš nosies gali sukelti tiek vietiniai, tiek sisteminiai veiksniai. Vietinės priežastys – gleivinės sausumas, stiprus nosies pūtimas, nosies traumos, infekcijos (pvz., rinitas ar sinusitas), alergijos, nosies pertvaros kreivumas ar net gleivinės augliai. Vaikams kraujavimas iš nosies pasitaiko ir dėl paviršinių bei trapių kraujagyslių struktūros.
Sisteminiai veiksniai susiję su bendra organizmo būkle: padidėjusiu kraujospūdžiu, vartojamais vaistais (ypač kraują skystinančiais), hormoniniais pokyčiais (pvz., nėštumu) ar kraujo krešumo sutrikimais. Kraujavimas neturi būti ignoruojamas, ypač jei jis kartojasi ar trunka ilgai. Tai gali būti pirmas signalas apie rimtesnę būklę. Tai tampa svarbiu signal, kai pasireiškia dažnai (kartą per savaitę ar dažniau), trunka ilgiau nei 10 minučių ar kraujas teka stipria srove, sunkiai sustabdomas.
Hematologas rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kraujuojančias dantenas, lengvai atsirandančias mėlynes, kraują šlapime ar išmatose. Jeigu nosies kraujavimą lydi ir kiti kraujavimo epizodai, ypač kai žmogus nevartoja kraują skystinančių vaistų, visada rekomenduojama išsitirti. Tai gali būti krešumo sistemos sutrikimo požymis.
Sunerimti reikėtų, jei intensyvus kraujavimas pasireiškia vaikams ar senyviems žmonėms, kuriems anksčiau to nebuvo, o ypač, jei šeimoje žinomi paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai.
Kaip diagnozuojama?
Gydytojas vertina kraujavimo dažnumą ir pobūdį, ligos istoriją, giminės sveikatos duomenis bei bendrą organizmo būklę. Svarbu ne tik laboratoriniai rodikliai, bet ir išsami apklausa: ar buvo kraujavimas po danties rovimo, ar atsiranda mėlynių be aiškios priežasties, ar giminėje buvo hemofilijos ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų.
Atliekami tyrimai: bendras kraujo tyrimas (hemoglobino konc. ir trombocitų kiekio įvertinimas); atrankiniai krešėjimo tyrimai: PT, ADTL, INR, fibrinogeno koncentacijos; specializuoti tyrimai: von Willebrando faktoriaus kiekis ir aktyvumas, krešėjimo faktorių aktyvumo testai; trombocitų funkcijos tyrimai, kai jų kiekis normalus, bet įtariamas funkcinis sutrikimas. Kartais net esant normaliam trombocitų kiekiui jų funkcija gali būti pažeista, todėl vien kiekybiniai rodikliai ne visada parodo tikrąją situaciją.
Įgimti ir įgyti krešėjimo sutrikimai
Kraujo krešėjimo sutrikimai skirstomi į įgimtus ir įgytus.
Įgimti dažniausiai pasireiškia ankstyvame amžiuje, jų pasireiškimas stebimas ilgai, dažnai turi šeiminę anamnezę. Vienas žinomiausių – hemofilija, liga, kai trūksta tam tikro krešėjimo faktoriaus, dėl ko kraujavimas gali ilgai nesustoti net po nedidelių sužeidimų. Hemofilijos atvejais kraujavimas dažniau vyksta ne iš nosies, bet į sąnarius ar raumenis, o tai ilgainiui gali sukelti sunkias komplikacijas.
Nors mažiau žinomas įgimtas krešėjimo sutrikimas – von Willebrando liga, kuri gali pasireikšti dažnu kraujavimu iš nosies, taip pat pooperaciniu kraujavimu ar ilgesniu bei gausiu kraujavimu menstruacijų metu. Egzistuoja ir retesni krešėjimo faktorių trūkumai, tokie kaip VII, X ar XI faktoriaus stoka.
Įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai atsiranda gyvenimo eigoje dėl kitų ligų, vartojamų medikamentų ar išorinių veiksnių. Viena dažniausių priežasčių – kepenų ligos. Kepenys gamina daugumą krešėjimui reikalingų baltymų, todėl sergant ciroze, hepatitu ar kitomis kepenų ligomis, kraujo krešėjimas gali reikšmingai sutrikti.
Kitas svarbus veiksnys – vitamino K trūkumas, kurio stygius dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, žarnyno ligų arba ilgą laiką vartojusiems plataus spektro antibiotikus.
Gydytojas įvardino ir autoimuninius sutrikimus, pavyzdžiui, imuninė trombocitopenija (ITP), kai imuninė sistema pradeda naikinti nuosavus trombocitus. Tuomet organizmas pats pažeidžia kraujavimo stabdymo mechanizmą, o kraujavimas gali prasidėti spontaniškai, be jokios akivaizdžios priežasties. Vaistai, ypač antikoaguliantai (pvz., varfarinas, rivaroksabanas ir kt.) ar antiagregantai (pvz., aspirinas ar kt.), taip pat gali reikšmingai padidinti polinkį kraujuoti. Tokiais atvejais specialistai vertina, ar kraujavimas susijęs su vaisto poveikiu, ar tikslinga koreguoti dozę.
Kai kraujavimą iš nosies lydi ir tokie simptomai kaip dažnos mėlynės ar kraujuojančios dantenos, visada svarbu atmesti onkohematologines ligas. Kai kurios leukemijos ar limfomos formos, taip pat jų gydymas, gali paveikti tiek trombocitų gamybą, tiek jų funkciją. Tuomet nosies kraujavimas yra tik vienas iš daugelio požymių, rodančių sisteminį susirgimą.
Kaip stabdyti?
Nosies kraujavimas dažnai nėra pavojingas, tačiau svarbu žinoti, kaip teisingai reaguoti.
Atsisėskite, nusiraminkite, palenkite galvą į priekį. Dviem pirštais suspauskite nosies minkštąją dalį ir laikykite ją apie 10–15 minučių be pertraukos. Kvėpuokite per burną, venkite kalbėti ar judėti. Uždėkite šaltą kompresą ant nosies tiltelio arba sprando. Šaltis susiaurina kraujagysles, todėl kraujavimas greičiau liausis. „Viena dažniausių klaidų – atlošti galvą. Taip kraujas gali nutekėti į ryklę ir sukelti pykinimą ar net aspiracijos pavojų,“ – paaiškina gydytojas.
Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei kraujavimas nesustoja per 15–20 minučių, yra gausus ar pasikartojantis, jaučiate bendrą silpnumą, svaigimą, esate išblyškęs, kraujas teka į gerklę ar kvėpavimo takus, kraujuojate po galvos ar veido traumos, vartojate kraujo krešėjimą veikiančius vaistus arba turite nustatytų sutrikimų.
BNS inf.