VDU Botanikos sode auginama per 850 jurginų veislių ir rūšių, iš kurių 125 išvestos Lietuvos selekcininkų, 19 veislių įtraukta į Lietuvos augalų nacionalinius genetinius išteklius. Ši kolekcija ne tik saugoma, bet ir nuolat plečiama bei pristatoma tiek Lietuvos, tiek tarptautinei auditorijai. Joje gausu ir užsienietiškų veislių – nuo Latvijos, Estijos, Sakartvelo iki Lenkijos, Nyderlandų ar Japonijos.
Lankytojai sode gali iš arti pamatyti daugiau nei 2 000 augalų: nuo žavių pomponinių iki įspūdingų bijūnažiedžių, nuo sodriai raudonų iki dvispalvių, beveik juodų ar žalsvo atspalvio žiedų. Visi šie augalai suskirstyti pagal Tarptautinį jurginų registrą į 14 grupių, atsižvelgiant į žiedynų formą ir struktūrą. Ir kiekvienas jų – su savo vardu, istorija ir charakteriu. Jurginai susodinti keliose vietose: viename didžiųjų masyvų eksponuojamos užsienietiškos veislės, susodintos pagal grupes – kad lankytojams būtų ypač patogu pažinti šių gėlių įvairovę. Kita ekspozicija, įrengta priešais Planetos X pievą, šiemet atnaujinta: joje pakeistas dirvožemis, augalams sukuriant ypač palankias sąlygas. Čia įkurdintos lietuviškos, taip pat ir Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąraše esančios jurginų veislės.
Nors vasaros pabaigą simbolizuojantys jurginai jau yra tapę tradiciniu gėlynų augalu, tačiau jų istorija Europoje prasidėjo tik XVIII a. pabaigoje, kai Karališkųjų Madrido sodų botanikas A. J. Cavanilles iš Meksikos gavo jurginų sėklų siuntą. Iš jų išaugo iki tol Europoje nematyti augalai – taip buvo aprašyta naujoji Dahlia gentis, pavadinta švedų botaniko Anders Dahl garbei. Šiuo metu pasaulyje užregistruota per 15 000 jurginų kultivarų, o selekcijos darbai nesustoja – taip pat ir Lietuvoje.
Botanikos sodas – ne tik kolekcijų saugotojas, bet ir aktyvus tarptautinės jurginų selekcijos dalyvis. Ne viena sode išvesta veislė buvo pristatyta įvairiuose konkursuose ir renginiuose Europoje: nuo Lenkijos, Prancūzijos iki Estijos, sulaukdamos selekcininkų iš viso pasaulio dėmesio.
BNS inf.