Dažnai valgymo sutrikimus lydi depresija arba nerimas. Ilgainiui nukenčia ir fizinė sveikata, o sunkiais atvejais valgymo sutrikimai gali baigtis net mirtimi.
Valgymo sutrikimų rūšys
Išskiriama nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymo sutrikimas bei netipiniai valgymo sutrikimai.
Nervinė anoreksija dažniausiai būdinga merginoms. Paauglė riboja maistą, siekdama sulieknėti, ir dažnai iškreiptai suvokia savo kūno vaizdą. Nors svoris pavojingai mažas, ji vis tiek jaučiasi per stambi. Pasekmės rimtos: sulėtėja širdies ritmas, krenta kraujospūdis, sutrinka hormonų veikla, merginoms išnyksta menstruacijos, silpsta kaulai, gresia nevaisingumas. Pavojingiausia – elektrolitų disbalansas, galintis sukelti staigų širdies sustojimą.
Nors anoreksija dažniau diagnozuojama merginoms, ji būdinga ir vaikinams. Jie dažniau siekia ne numesti svorį, o skiria perdėtą dėmesį raumenų auginimui.
Nervinė bulimija pasireiškia persivalgymo ir bandymo atsikratyti maistu ciklais – vemiant, vartojant laisvinamuosius vaistus ar medikamentus, slopinančius apetitą. Išoriškai svoris dažnai būna normalus, todėl sunku pastebėti problemą. Tačiau organizmui tai labai pavojinga: elektrolitų disbalansas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, ilgainiui pažeidžiama stemplė, skrandis ir dantys.
Persivalgymo sutrikimas pasireiškia epizodais, kai paauglys per trumpą laiką suvartoja didelį kiekį maisto ir valgymo nebekontroliuoja. Persivalgymo sutrikimui nebūdinga dirbtinai atsikratyti suvalgyto maisto, neretai išsivysto nutukimas ir jo komplikacijos: cukrinis diabetas, širdies ligos, sąnarių problemos.
Netipiniai valgymo sutrikimai – tai tokie sutrikimai, kurie panašūs į anoreksiją arba bulimiją, tačiau nepakanka visų būtinų kriterijų nustatyti šiuos sutrikimus. Šios būklės vis tiek gali sukelti rimtas pasekmes emocinei arba fizinei sveikatai: sulėtėjusį augimą, mažakraujystę, vitaminų ir mineralų stoką.
Įspėjamieji signalai tėvams
Vertėtų sunerimti, jei pastebite vieną ar kelis iš šių požymių.
- Mitybos įpročių pokyčiai: maisto ribojimas, atsisakymas „storinančių“ produktų, slapti valgymo epizodai, griežtos taisyklės dėl valgymo.
- Fiziniai požymiai: staigūs svorio pokyčiai, nuovargis, silpnumas, galvos ar skrandžio skausmai, lėtas širdies ritmas, kiti nauji sveikatos sutrikimai.
- Psichologiniai pokyčiai: nuolatinis susirūpinimas kūno formomis ar svoriu, stiprus nerimas, kaltės ar gėdos jausmas dėl valgymo, žema savivertė, nuotaikų svyravimai.
- Elgesio pokyčiai: atsiribojimas, neįprasta mankšta ar intensyvus sportas.
- Akademiniai pokyčiai: pablogėję mokymosi rezultatai, sunkumai susikaupti.
Svarbu žinoti, kad šie požymiai gali pasireikšti kartu arba po vieną, o ankstyva pagalba ženkliai padidina galimybes pasveikti.
Kaip padėti?
Valgymo sutrikimų gydymas paauglystėje yra kompleksinis. Gydytojas-vaikų ir paauglių psichiatras nustato diagnozę, įvertina sutrikimo sunkumą, gretutinius simptomus ir sudaro gydymo planą. Pagrindinis gydymas yra nemedikamentinis: padėti paaugliui suprasti savo jausmus ir atkurti sveiką santykį su kūnu bei maistu.
Paaugliui ir jo šeimai tikslingos sistemingos psichologo/psichoterapeuto konsultacijos. Šeimos įsitraukimas dažnai yra kertinis sėkmingo gydymo elementas. Kartais skiriami medikamentai nerimo ar depresijos simptomams palengvinti.
Mitybos specialistas padeda palaipsniui grąžinti sveiką mitybos ritmą, o medicininė priežiūra būtina dėl dažnų somatinių (kūno) komplikacijų.
Gydymas gali būti ilgas, bet ankstyva pagalba ženkliai didina pasveikimo galimybę. Svarbu pabrėžti, kad gydymo tikslas nėra tik atkurti kūno svorį ar mitybos įpročius. Esmė – padėti paaugliui atstatyti sveiką santykį su maistu, savimi, artimaisiais ir aplinkiniu pasauliu.
Milda DUBININKIENĖ, MC „Puriena“ vaikų ir paauglių psichiatrė
