Dažniausios schemos
Tyčinių avarijų sukėlėjai į savo schemas įtraukia niekuo dėtus vairuotojus. Inscenizuodami eismo įvykius jie siekia pašalinti senus savo transporto priemonių sugadinimus arba suremontuoti techniškai netvarkingus automobilius. Jie paprastai puikiai išmano kelių eismo taisykles, gerai žino problemines sankryžas, sudėtingas transporto žiedines jungtis ar persirikiavimo vietas. Jie greitai ir tiksliai pildo eismo įvykio deklaracijas bei geba manipuliuoti situacija. “Tiriant eismo įvykius, neretai paaiškėja, kad tas pats vairuotojas „nukentėjusiuoju“ jau yra tapęs nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų“, – sako “Lietuvos draudimo” atstovas A. Juodeikis.
Dažniausiai sukčiautojai veikia didžiuosiuose miestuose, kur eismas intensyvesnis ir juose lengviau pasinaudoti sudėtingomis eismo situacijomis. Dalis jų ruošiasi tokiems įvykiams, taip norėdami pasipelnyti – jie įsigyja prastus būklės automobilius, turėdami tikslą juos galutinai sugadinti specialiai sukelto eismo įvykio metu, ir taip gauti draudimo išmoką.
Viena iš dažniausių schemų –važiuojant iš paskos kitam automobiliui laukiama, kol šis pradės manevrą, pavyzdžiui, persirikiavimą. Pastebėjęs įjungtą posūkio signalą ir pradėtą manevrą, „pakišinėtojas“ staigiai akceleruoja ir persirikiavęs pakiša priekinę automobilio dalį taip, kad būtų kliudoma galinė persirikiuojančio automobilio dalis.
Dažniausiai pasirenkama manipuliuoti psichologiškai lengviau paveikiamais, atsargiai vairuojančiais asmenimis – vyresnio amžiaus ar pradedančiaisiais vairuotojais. Paprastai tai vairuotojai, kurie laikosi KET, manevrus atlieka lėtai ir iš anksto apie juos signalizuoja. Tai leidžia „pakišinėtojui“ suplanuoti savo veiksmus.
Po tokio susidūrimo tariamas kaltininkas dažnai jaučiasi sutrikęs – jis įsitikinęs, kad prieš jam atliekant manevrą gretima juosta buvo laisva, manevras buvo atliekamas atsargiai ir nesupranta, kaip galėjo nepastebėti kito automobilio. Net ir atvykę policijos pareigūnai ne visada gali objektyviai įvertinti situaciją bei kartais rekomenduoja „kaltininkui“ prisiimti atsakomybę.
Kaip neįkliūti?
„Jeigu patekus į eismo įvykį kyla abejonių dėl jo aplinkybių, rekomenduojama kuo išsamiau užfiksuoti įvykio vietą: transporto priemonių padėtį po susidūrimo, ant kelio likusius stabdymo ar slydimo pėdsakus, jei įmanoma, nufilmuoti kitą eismo dalyvį ir jo elgesį bei surinkti liudininkų kontaktinius duomenis“, – sako A. Juodeikis.
Miestuose daugelis vietų yra stebimos vaizdo kameromis, todėl pravartu kuo anksčiau inicijuoti galimų įrašų gavimą – jie paprastai saugomi ribotą laiką, nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Viena efektyviausių prevencinių priemonių – vaizdo registratoriai automobilio priekyje ir gale, jų įrašai neretai tampa esminiu įrodymu.
Pildant deklaraciją svarbu tiksliai aprašyti aplinkybes, tačiau nebūtina iš karto prisiimti atsakomybės. Jau deklaravus kaltę, vėliau ją paneigti tampa sudėtinga – reikalingi objektyvūs įrodymai, kuriuos po įvykio surinkti gali būti sudėtinga.
Draudimo bendrovės naudoja papildomas priemones eismo įvykių aplinkybėms tirti. Jei kyla įtarimų dėl tyčinio „pakišimo“, apie tai būtina argumentuotai informuoti draudiką ir prašyti atlikti išsamų tyrimą. Dažnai vien tik įvykių skaičius ir pasikartojančios aplinkybės leidžia nustatyti nesąžiningą veiklą.
BNS inf.