Tarp tų, kurie sako pastebėję smurto požymius, beveik 40 proc. ėmėsi veiksmų ir dėl to nesigaili. Pasak IKEA mažmeninės prekybos vadovės Baltijos šalims Ingos Filipovos, šie rezultatai patvirtina, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje išlieka opi problema, tačiau jie taip pat rodo, kad žmonėms rūpi.
„Namai, kurie turėtų būti saugiausia vieta, vis dar gali tapti baimės, skausmo šaltiniu ir <…> kelti rimtą grėsmę žmonių saugumui. Todėl turime stiprinti savo žinias apie tai, kaip saugiai reaguoti pastebėjus smurto artimoje aplinkoje požymius. Smurtas niekada nėra privatus reikalas, jis veikia šeimas, bendruomenes ir visą visuomenę. Tai, kad tiek daug žmonių gailisi nesiėmę veiksmų, rodo, jog tyla retai būna neutrali. Ji dažnai lieka su mumis“, – sako I. Filipova, pristatydama įmonės iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ naują socialinę kampaniją. Kampanija visą kovą vyks Baltijos šalyse, ja žmonės raginami netylėti, jei pastebi pavojaus ženklus – nes sienos, slepiančios smurtą, kalbėti negali.
„Ar nebūtų paprasčiau, jei sienos galėtų kalbėti? Jos mato labai daug – taip pat ir tylų smurto artimoje aplinkoje skausmą. Tačiau, deja, sienos kalbėti negali, todėl atsakomybė tenka žmonėms. Jei pastebėsite smurtą ir išdrįsite sureaguoti, galite iš esmės pakeisti kažkieno gyvenimą“, – pabrėžia I. Filipova.
Kliūtis – neapibrėžtumas
Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės nesiryžta kalbėti ir įsikišti, yra abejonės. 39 proc. respondentų, kurie nesiėmė veiksmų, teigia nebuvę tikri, ar ta situacija iš tiesų yra smurtas artimoje aplinkoje, 28 proc. sako nežinoję, kaip galėtų padėti. Kas trečias apklaustasis sako bijojęs situaciją pabloginti. Vyrai rečiau nei moterys (30 proc. ir 37 proc.) baiminosi galimos eskalacijos. 20 proc. manė, kad nukentėjęs asmuo nenorėtų pagalbos, o 10 proc. – nerimavo dėl savo saugumo.
Daugelis žmonių nori padėti, tačiau jiems trūksta pasitikėjimo atpažįstant situaciją ir žinant, kaip saugiai reaguoti. Taigi švietimas ir lengvai prieinama informacija itin svarbu, nes suteikdami aiškias gaires ir praktinius įrankius galime padėti žmonėms jaustis labiau pasirengusiems veikti apgalvotai ir saugiai. Net ir maži veiksmai gali turėti reikšmingą poveikį ir padėti užkirsti kelią tolesnei žalai.
Kodėl dvejojame?
Visuomenės nuostatos keičiasi lėtai, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė. Beveik pusė respondentų vis dar mano, jog moterys, apkaltinusios vyrus smurtu, linkusios perdėti – šis rodiklis beveik nepasikeitė nuo 2019 m. Nukentėjusio asmens kaltinimas, atsakomybės perkėlimas nuo smurtautojų ir stereotipinės nuostatos apie lyčių vaidmenis išlieka plačiai paplitusios. Beveik trečdalis vyrų sutinka su teiginiu, kad „lytiniai santykiai su vyru yra žmonos pareiga“, o tokie įsitikinimai kuria prielaidas seksualinio smurto normalizavimui intymiuose santykiuose.
„Viešojoje erdvėje informacijos daugėja, ir tai vertinu kaip teigiamą pokytį. Tačiau problemos atpažinimas savaime dar nereiškia, kad bus imtasi veiksmų“, – pabrėžia M. Jurkutė.
Viena didžiausių kliūčių įsikišti yra vis dar gajus įsitikinimas, jog toks smurtas – šeimos reikalas. Dažnai tai suvokiama kaip dviejų lygiaverčių suaugusiųjų konfliktas, į kurį kiti neturėtų kištis. “Tačiau smurtas nėra paprastas ginčas. Sistemingo smurto atvejais egzistuoja aiški galios dinamika – smurtautojas ir smurtą patiriantis asmuo vaidmenimis nesikeičia“, – sako ekspertė.
Problemą gilina tai, kad viešajame diskurse smurtas artimoje aplinkoje neretai sumenkinamas, vadinant jį tiesiog konfliktu. Žmones nuo veiksmų dažnai sulaiko nežinojimas kaip reaguoti – kreipimasis į policiją kai kuriems gali atrodyti per radikalus žingsnis, nors jis gali padėti išvengti rimtų pasekmių.
“Žmonėms reikia konkrečios informacijos, ką daryti ir ko nedaryti, pastebėjus smurto požymius. Reaguoti nereiškia tiesiogiai įsitraukti į pavojingą situaciją – to reikėtų vengti. Kartais pakanka parodyti, kad smurtas yra girdimas, pavyzdžiui, paskambinti į duris ar kitaip atkreipti dėmesį į situaciją. Taip pat svarbu žinoti, kad veikia pagalbos sistema ir kad policijos pareiga yra reaguoti į pranešimus. Kuo daugiau aiškumo ir pasitikėjimo turėsime, tuo mažiau bus žmonių, kurie vėliau gailėsis pasirinkę tylą“, – sako ekspertė.
Prireikus pagalbos galima: kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt; rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt; norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.
BNS inf.