Problema aktuali
Psichologinis smurtas darbo vietoje išlieka viena jautriausių darbo santykių problemų. Visuomenėje psichologinio smurto atvejai sulaukia vis didesnio rezonanso. Reaguojama jautriau, viešai aptariamos organizacijų vertybės, vadovų atsakomybė, darbuotojų gerovė. Tad išaugęs skundų dėl psichologinio smurto skaičius rodo brandesnį požiūrį į darbo kultūrą.
„Psichologinis smurtas darbo vietoje prasideda nuo mažų nepagarbos formų, prie kurių pamažu priprantama. Todėl darbdavių atsakomybė – neapsiriboti vien dokumentuose įrašytomis prevencijos tvarkomis, bet kurti tokią aplinką, kurioje žeminantis elgesys nebūtų laikomas norma“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas.
2025 m. daugiausia skundų gauta iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei švietimo sektoriuose dirbančiųjų, bet daugiausia pažeidimų nustatyta apdirbamosios gamybos ir švietimo įmonėse. Tai rodo, kad psichologinio smurto problema išlieka aktuali tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, ypač ten, kur būdingas intensyvus tarpasmeninis bendravimas, sudėtingi darbo santykiai ir didelė emocinė atsakomybė.
„Visi darbdaviai privalo užtikrinti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, ar kuriais siekiama darbuotojus įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Smurto ir priekabiavimo prevencija – vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai darbo aplinkoje nepatirtų minėtų neigiamų veiksnių”, – sako VDI inspektorė Liudmila Mironovienė.
Skundų daugėja
2025 m. VDI išnagrinėjo 462 skundus ir pranešimus dėl psichologinio smurto – tai 26 proc. daugiau nei 2024 m. ir beveik dvigubai daugiau nei 2022 m. Tačiau tik kas trečiame skunde nurodyta informacija pasitvirtino pilnai arba iš dalies. Tokia statistika leidžia daryti išvadą, kad darbuotojams visgi trūksta žinių apie smurto ir priekabiavimo sampratą, teisių gynimo galimybes bei įrodymų rinkimo svarbą.
„Viena vertus, darbuotojai tampa drąsesni – jie aktyviau kreipiasi, netoleruoja žeminančio elgesio ir vis dažniau suvokia teisę dirbti saugioje aplinkoje. Kita vertus, jie dažnai nerenka įrodymų, galinčių patvirtinti smurto ar priekabiavimo faktą, nežino, kur reikia kreiptis, patyrus nepriimtiną bendradarbio ar tiesioginio vadovo elgesį“, – pastebi L. Mironovienė.
Nors dauguma darbdavių formaliai taiko teisės aktuose numatytas prevencines priemones, jos ne visada yra pakankamos ar įgyvendinamos laiku. Įmonėse patvirtintose prevencijos tvarkose trūksta aiškių procedūrų, konfidencialumo užtikrinimo ar realios reakcijos į pranešimus, trūksta ir vadovavimo kultūros, žinių ir sąmoningumo. O tai gali didinti emocinę įtampą kolektyvuose ir smurto riziką, ypač kur vyrauja didelė emocinė ir darbo krūvio įtampa.
„Minėtus trūkumus būtina šalinti taikant prevencines priemones, didinant darbuotojų informuotumą ir organizuojant mokymus“, – akcentuoja L. Mironovienė.
VDI inf.