1931 m. žiema pasitaikė ilga ir šalta. Laukus uždengė 40–50 cm sniego sluoksnis, sniegas buvo laisvai kilnojamas vėjo, pustė kelius ir vieškelius, kartais sutrikdydamas autobusų eismą. Šiaurės Lietuvoje kai kur trobas užvertė iki pastogių.
Nemune ledo storis siekė 40–45 cm. Potvynio Kaune tikėtasi prieš Velykas, kurios tais metais buvo balandžio 9-ąją. Bet Velykos praėjo, nieko neįvyko ir visi nusiramino. Bet balandžio 14–15 d. Kaune prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, dažnai taip ir vadinamas – Didžiuoju 1931 m. potvyniu. Nors tų metų pavasaris labiausiai pagarsėjo Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai užfiksuoti Kaune, nes Nemune potvynis prasidėjo 10 dienų anksčiau nei Neryje.
Reiškinį iš anksto prognozavo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, hidrologas Steponas Kolupaila, teigdamas, jog staigus pavasaris gali duoti labai didelį potvynį su pavojingais ledo kamščiais. Nežiūrint to, potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynio metu užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų. Balandžio 15 d. vanduo buvo pakilęs net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete. Potvynis truko 4 dienas, tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik mažesnis.
LHMT inf.