Projekte atskiras dėmesys skiriamas ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo tobulinimui. Lietuvoje priešgaisrinių pajėgų tinklą sudaro 269 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos ir 93 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komandos. Pažymėta, kad pajėgų išdėstymas iki šiol grindžiamas istoriniu principu, pakeitimais numatoma šį tinklą tobulinti remiantis rizikos vertinimu ir objektyviais kriterijais.
Pakeitimais griežtinama administracinė atsakomybė už priešgaisrinės saugos reikalavimų ar taisyklių pažeidimus, nes dabar galiojančios baudos daug metų neperžiūrėtos, tapo neadekvačiai mažos ir neatgrasančios nuo pažeidimų. Taip pat numatoma suteikti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams teisę naudojant vaizdo ir garso įrašymo įrangą fiksuoti svarbius įrodymus ir kitą svarbią informaciją.
Siekiant stiprinti daugiabučių priešgaisrinę saugą, tikslinamos bendrojo naudojimo objektų valdytojų teisės ir pareigos. Numatomas ir patirtų išlaidų už gesinimo ar gelbėjimo darbams panaudotą turtą kompensavimas gyventojams ir organizacijoms.
LR Seimui pritarus Vyriausybės patvirtinti įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., o dalis su darbuotojų reikalavimais susijusių nuostatų – nuo kitų metų liepos 1 d.
Nutarta, kad 2027–2029 m., atsiradus galimybei, įstatymui įgyvendinti papildomai būtų skiriama 11,82 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos gelbėjimo įrangai darbams savivaldybių priešgaisrinių tarnybų stiprinimui, prevencinėms veikloms ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Lietuvoje gaisruose žuvusių žmonių rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, 2019–2023 m. sumažėjo daugiau kaip tris kartus, tačiau vis dar lieka vienas aukščiausių ES. Pagrindinė žūčių priežastis – neatsargus rūkymas.
Parengta pagal VRM pranešimą