„Gyventojai vis dar perka daugiau vaistų, nei realiai sunaudoja, o pasibaigusio galiojimo vaistus vis dar šalina netinkamai. Tai reiškia ne tik bereikalingai išleidžiamus milijonus eurų, bet ir pavojingų cheminių medžiagų patekimą į aplinką. Vertinant, kad bendros lietuvių išlaidos vaistinėse per metus siekia apie 1,5 mlrd. eurų, galime teigti, jog gyventojai kasmet išmeta nepanaudotų vaistų už maždaug 150 mln. eurų. Nors realus mastas, manyčiau, yra dar didesnis“, – sako PATVA direktorius Marius Busilas.
Jaunimas klysta dažniausiai
Problema ne tik perteklinis vaistų pirkimas, bet ir tai, kaip gyventojai išmeta farmacines atliekas. Pusė respondentų nurodo vaistus grąžinantys į vaistines, net 33 proc. išmeta į mišrių atliekų konteinerius, rūšiavimo konteinerius arba išpila į kanalizaciją, taip keldami pavojų aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai.
Labiausiai išsiskiria jauniausi gyventojai. Net 48 proc. 18-25 metų respondentų vaistus išmeta netinkamai, o beveik 60 proc. jų nežino, kad nereikalingus vaistus būtina grąžinti į vaistines. Tarp vyresnių nei 56 metų gyventojų netinkamai vaistus šalina tik ketvirtadalis apklaustųjų.
Dažniausia netinkamo elgesio priežastis – patogumas. Taip atsakė beveik pusė netinkamai vaistus išmetančių respondentų. Daugiau nei trečdalis teigė manę, kad jų pasirinktas būdas yra tinkamas atliekų rūšiavimas.
„Nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus galima nemokamai grąžinti į bet kurią vaistinę, o daugeliui žmonių jos yra visai šalia namų ar kasdienių maršrutų. Vis dėlto turime aktyviai šviesti visuomenę, ypač jaunimą, nes dalis gyventojų nežino nei kodėl vaistų negalima mesti į šiukšliadėžę ar pilti į kanalizaciją, nei kaip juos tinkamai sutvarkyti”, – sako M. Busilas.
Dalis gyventojų nereikalingų vaistų apskritai neišmeta. Taip atsakė 16 proc. respondentų. Vaistų kaupimas namuose nėra saugus sprendimas, nes ilgainiui gyventojai pamiršta jų galiojimo laiką, laikymo sąlygas ar paskirtį.
Problemą padėtų mažinti atsakingesnis vartojimas: vaistų reikėtų pirkti tik tiek, kiek jų iš tiesų reikia, laikytis gydytojų rekomendacijų ir reguliariai peržiūrėti namų vaistinėles.
Gali patekti į aplinką
Lietuvos gyventojai per 2024 metus į vaistines grąžino rekordinį kiekį nereikalingų vaistų – 35,5 tonos. Žinant, kad tinkamai vaistus tvarko tik apie pusė gyventojų, galima daryti prielaidą, jog maždaug antra tiek kasmet patenka į sąvartynus ar nuotekų sistemas.
Specialistai perspėja, kad vaistų negalima mesti į šiukšliadėžę ar pilti į kanalizaciją. Farmacinės medžiagos gali patekti į dirvožemį ir gruntinius vandenis, o nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs jų visiškai pašalinti. Dėl to vaistų likučiai ilgainiui gali atsidurti upėse, ežeruose ir paveikti vandens ekosistemas.
Be aplinkosauginių rizikų, netinkamai laikomi ar išmesti vaistai gali tapti grėsme žmonėms ir gyvūnams.
Visos vaistinės privalo nemokamai priimti iš gyventojų nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus. Tokios atliekos vėliau perduodamos specializuotiems pavojingųjų atliekų tvarkytojams, kurie užtikrina saugų jų sunaikinimą.
Į vaistines reikia nešti vaistus, tačiau maisto papildai nėra laikomi farmacine atlieka. Juos rekomenduojama išimti iš pakuočių ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį, o pakuotes išrūšiuoti pagal medžiagą.
PATVA taip pat ragina gyventojus reguliariai peržiūrėti namų vaistinėles ir nelaikyti pasibaigusio galiojimo vaistų „dėl visa ko“, nes pasenę vaistai gali neatlikti savo funkcijos ar netgi kelti grėsmę sveikatai.
BNS inf.