Keičiant valiutą
Atvykę į užsienio šalį turistai ieško palankesnio valiutos keitimo kurso, tuo neretai pasinaudoja sukčiai. Ieškodami geriausio valiutos kurso neoficialiose keityklose galime gauti padirbtų pinigų ar susidurti su paslėptais mokesčiais. Kitoje šalyje atskirti netikrą kupiūrą itin sudėtinga, todėl toks bandymas sutaupyti gali brangiai kainuoti.
Saugiausia kelionėje pinigus laikyti banko kortelėje, o prireikus grynųjų juos išsigryninti bankomatuose arba oficialiuose banko filialuose. Prieš kelionę taip pat verta pasitikrinti, kokie mokesčiai taikomi atsiskaitant ar išsigryninant pinigus užsienyje.
Dažna rizika – mokėjimo kortelės duomenų vagystė. Nors tokie atvejai dažniausiai siejami su grynųjų pinigų išsiėmimu iš bankomato, kortelės duomenys gali būti pasisavinti ir atsiskaitant prekybos vietose, ypač ten, kur klientų srautai dideli, o įrenginiai nėra nuolat prižiūrimi. Sukčiai prie bankomatų ar atsiskaitymo terminalų gali pritvirtinti papildomus skaitytuvus, kurie nukopijuoja kortelės informaciją. Kartais tam pasitelkiamos ir paslėptos kameros, kuriomis siekiama užfiksuoti PIN kodą. Turėdami kortelės duomenis ir PIN kodą, sukčiai gali bandyti pasinaudoti kortele ar jos kopija.
Kad rizika būtų mažesnė, patariama rinktis bankomatus gerai apšviestose vietose arba bankų skyriuose, vedant PIN kodą pridengti klaviatūrą ranka bei reguliariai tikrinti banko sąskaitos išrašus.
Apgaulingas „Wi-Fi“
Oro uostuose, viešbučiuose ar kavinėse turistai dažnai naudojasi nemokamu internetu, tačiau ne visi tinklai yra saugūs. Sukčiai sukuria netikrus „Wi-Fi“ tinklus, kurių pavadinimai atrodo beveik identiški oficialiems. Prisijungus prie jų gali būti siekiama perimti jūsų prisijungimo duomenis, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės ar el. pašto slaptažodžius, taip pat nukreipti į suklastotas svetaines, kuriose vartotojai patys suveda jautrią informaciją. Gavę tokius duomenis, sukčiai gali bandyti prisijungti prie jūsų paskyrų, atlikti finansines operacijas ar pasinaudoti jūsų tapatybe.
Rekomenduojama jungtis tik prie oficialiai nurodytų tinklų ir viešame internete vengti bankinių operacijų ar prisijungimo prie svarbių paskyrų, per kurias perduodami jautrūs duomenys.
Daugėja atvejų, kai sukčiai skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose siūlo neegzistuojančias apgyvendinimo įstaigas. Tokie pasiūlymai atrodo itin patrauklūs, nes kaina būna mažesnė. Į apartamentus nuvykęs žmogus pamato, kad tokio būsto nėra arba jis jau išnuomotas. Tuomet prarandami ne tik sumokėti pinigai – tenka skubiai ieškoti kito apgyvendinimo.
Apgyvendinimą saugiausia rezervuoti ir už jį mokėti per oficialias apgyvendinimo paslaugų platformas. Jei nuomotojas siūlo mažesnę kainą, bet prašo atsiskaityti tiesiogiai, tai dažnai yra vienas pagrindinių ženklų, jog pasiūlymas gali būti apgaulingas.
Suklastoti QR kodai
Pasitaiko ir suklastotų QR kodų, kurių naudojimas atsiskaitymams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms pastaraisiais metais išpopuliarėjo. Tačiau ant automobilių stovėjimo aikštelių automatų, restoranų stalų ar bilietų kasų sukčiai užklijuoja savo QR kodus. Juos nuskenavęs žmogus nukreipiamas į netikrą puslapį, kuriame prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis. Sukčiai duomenis gali panaudoti neteisėtiems mokėjimams, bandymams ištuštinti sąskaitą ar išvilioti dar daugiau asmeninės informacijos.
Todėl prieš nuskaitant QR kodą reikėtų įsivertinti, ar jis atrodo patikimai, o prieš mokant – pasitikrinti, į kokį svetainės adresą esate nukreipiami. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar QR kodas neatrodo užklijuotas ant kito lipduko ar kitaip modifikuotas.
Keliaujant į mažiau pažįstamas vietas sudėtinga įvertinti, kiek iš tiesų turėtų kainuoti taksi kelionė, ekskursija ar kitos paslaugos. Taksi vairuotojai, gidai ar gatvės prekeiviai gali pasinaudoti tuo, kad turistas nežino vietinių kainų. Pasitaiko, kai už paslaugą pareikalaujama kelis kartus daugiau ar papildomų mokesčių. Prieš naudojantis paslaugomis verta pasitikrinti preliminarias kainas internete, naudotis oficialiomis programėlėmis ir iš anksto susitarti dėl galutinės sumos.
Emocinės apgavystės
Atostogų metu žmonės atsipalaiduoja, daugiau bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Todėl dalis sukčiavimo schemų remiasi psichologiniu poveikiu. Iš pradžių sutiktas žmogus gali atrodyti nuoširdus, tačiau vėliau paaiškėja, kad jam skubiai reikia pinigų – neva dėl nelaimės, prarastų dokumentų, pavogtos piniginės ar kitų problemų. Tokiose situacijose sukčiai dažniausiai bando sukelti gailestį ir skubos jausmą, kad žmogus neturėtų laiko kritiškai įvertinti situacijos. Dažnai žadama pinigus grąžinti vėliau, tačiau pervedus lėšas ryšys tiesiog nutrūksta.
Todėl nereikėtų skubėti pervesti pinigų ar kitaip finansiškai įsipareigoti mažai pažįstamiems asmenims, net jei jų istorija atrodo įtikinama.
Keliaujant svarbiausia išlikti budriems ir nepasiduoti skubai. Jei kelionės metu įtariate tapę sukčių auka, kuo greičiau informuokite savo banką, kreipkitės į vietos policiją ir Lietuvos ambasadą.
„Luminor“ inf.