Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Agnės Mačiulskaitės, vaistinėje tėvai dėl vaikų akių sveikatos teiraujasi dažnai, o klausimai ypač suaktyvėja pastebėjus neįprastą akių padėtį. Tėvai klausia, ar vaiko regėjimui gali pakenkti ilgas buvimas prie ekranų, ar padėtų vitaminai, akių lašai, akių pratimai. Pastebėję, kad akys nėra visiškai lygiagrečios arba viena kartais nukrypsta į šoną, teiraujasi, ar normalu, ar vaikas gali žvairumą išaugti.
Kada kreiptis?
Žvairumas dažniausiai nustatomas vaikystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Vaikams jis neretai atsiranda savaime, o didesnę riziką turi tie, kurių šeimoje yra buvę žvairumo atvejų. Vėlesniame amžiuje atsiradęs žvairumas gali būti susijęs su traumomis, neurologinėmis ar kitomis ligomis.
Tėvai neturėtų laukti, jei viena ar abi vaiko akys dažnai krypsta į vidų, išorę, aukštyn ar žemyn. Nerimą turėtų kelti ir galvos pakreipimas žiūrint į daiktus, dažnas prisimerkimas, sunkumas vertinant atstumus, judesių koordinacijos problemos ar vienos akies uždengimas ryškioje šviesoje.
Laikinas akių nukrypimas gali būti būdingas naujagimiams, tačiau kūdikiui augant akių judesių koordinacija turi susiformuoti. Jei žvairumas pastebimas vyresniam nei kelių mėnesių kūdikiui, tai jau turėtų paskatinti kreiptis į akių gydytoją.
Laukti rizikinga
Žvairumas – tai regėjimo sutrikimas, kai akys nėra tinkamai suderintos: viena akis gali nukrypti į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn, o kita tuo metu išlaiko fokusą. Vaikystėje tai ypač svarbu, nes vaiko regos sistema dar vystosi.
Mažų vaikų smegenys gali slopinti silpnesnės ar nukrypusios akies siunčiamą vaizdą, kad būtų išvengta dvejinimosi. Iš pirmo žvilgsnio vaikas gali nesiskųsti jokiais simptomais, tačiau problema dėl to nedingsta. Jei žvairumas negydomas, vaikas gali prarasti gylio suvokimą, o pažeistos akies regėjimas gali silpti. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sumažinti ambliopijos, dar vadinamos tingios akies sindromu, bei ilgalaikių regėjimo sutrikimų riziką.
Akių nukrypimas vaikui paveikia pasitikėjimą savimi, o vyresniems – ir socialinius santykius
Kai paskiriami akiniai
Žvairumo gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, būklės sunkumo, kitų aplinkybių. Vieniems gali būti skiriamas stebėjimas, kitiems – akiniai, akių pleistrai, kiti gydymo būdai. Gali prireikti ir chirurginio gydymo.
Jei vaikui paskirti akiniai, juos reikia nešioti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Jei naudojamas akių pleistras, svarbu jį klijuoti ant geriau matančios akies taip, kaip paaiškinta. Lašų atveju labai svarbus vartojimo režimas. Gydymo nereikėtų trumpinti vos pastebėjus pagerėjimą – jo trukmę sprendžia gydytojas.
Viena dažniausių klaidų – tėvų baimė, kad akiniai pablogins regėjimą. Kai kurie nerimauja ir dėl vaiko išvaizdos, galimų patyčių. Bet nenuoseklus akinių ar pleistro naudojimas gali sumažinti gydymo veiksmingumą.
Kai vaikas priešinasi akinių ar pleistro nešiojimui, padeda ne spaudimas, o rami komunikacija. Patariama kurti rutiną, girti vaiką už pastangas, leisti jam išsirinkti patinkančius akinių rėmelius ar žaismingesnio dizaino pleistrus. Vaikui reikėtų paaiškinti, kad akiniai ar pleistras padeda akytėms geriau dirbti ir matyti. Teigiamos emocijos, pagyrimas ir mažos motyvacinės priemonės dažnai padeda geriau nei priminimas, kad tai yra pareiga.
Vitaminai negydo
Tėvai vaistinėje neretai teiraujasi ir papildų regėjimui. Akių sveikatai svarbios tokios medžiagos kaip vitaminas A, liuteinas, zeaksantinas ar omega-3 riebalų rūgštys, kurių galima gauti su maistu arba vartojant maisto papildus. Tačiau tai žvairumo gydymo nepakeičia.
„Maisto papildai gali būti naudingi kaip mitybos ir akių sveikatos palaikymo priemonė, bet nei vitaminai, nei akių lašai žvairumo neišgydo. Jeigu gydytojas paskyrė akinius, pleistrą ar kitą gydymą, jo negalima keisti papildais ar akių mankštomis“, – sako A. Mačiulskaitė.
Tėvai kartais ieško stebuklingų lašų ar vitaminų, galinčių greitai išspręsti problemą, taip pat kaltina ekranus. Tačiau ekranai nėra tiesioginė žvairumo priežastis, nors ilgas žiūrėjimas į ekranus gali didinti akių nuovargį. Jei tėvams kyla abejonių, ar vaiko žvilgsnis normalus, geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su akių gydytoju. Vaistininkas gali patarti dėl paskirtų priemonių naudojimo, padėti išsirinkti papildomas akių sveikatą palaikančias priemones, bet diagnozę ir gydymą nustato gydytojas.
BNS inf.