Patogumas gali kainuoti
DI įrankiai daugeliui tampa pirmąja vieta, kur kreipiamasi kilus klausimams apie savijautą. Vis dėlto svarbu įvertinti ne tik atsakymų greitį, bet ir tai, kokia informacija yra pateikiama.
„Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė sako, kad pacientai vis dažniau į konsultacijas ateina jau turėdami DI pasiūlytą atsakymą, tačiau esminė problema slypi ne pačiame įrankyje.
„Kai kurie iš karto pasako, kad konsultavosi su DI, kiti – ne, bet tai galima įtarti. Dažnai jie ateina jau įsitikinę savo diagnoze ir prašo konkretaus gydymo, nors reali situacija būna visai kita. Buvo atvejis, kai pacientas atėjo sakydamas, kad jam yra inkstų akmuo ir kad jį reikia siųsti pas urologą. Tačiau apžiūrėjus ir detaliai išsiaiškinus simptomus paaiškėjo, kad tai ne inkstų akmuo, o nugaros skausmas“, – pasakoja E. Šukė.
Tokios situacijos dažniausiai kyla todėl, kad dirbtiniam intelektui nepateikiama tai, kas medicinoje yra esminė dalis – išsami anamnezė. Medicinoje svarbios detalės – kiek laiko skauda, kur skauda, kas padeda ar nepadeda. Kartais pacientams atrodo, kad gydytojas klausinėja nereikšmingų dalykų, bet būtent jie yra kritiniai diagnozei nustatyti. Jei šios informacijos nepateikiame, DI paprasčiausiai neturi duomenų tiksliai įvertinti situacijos.
Analizė be konteksto – klaidinanti
Vienas dažniausių atvejų – laboratorinių tyrimų analizė pasitelkiant DI. Žmogus gauna kraujo tyrimų atsakymus, pamato daug skaičių ir neaiškių rodiklių, įkelia juos į DI įrankį su prašymu paaiškinti. Atsakymas pateikiamas greitai, aiškiai ir, iš pirmo žvilgsnio, suprantamai. Būtent čia slypi didžiausia rizika.
„Tyrimų vertinimas nėra tik pažiūrėjimas, ar rodiklis patenka į normą ir ar prie jo yra pliusas ar minusas. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus – jo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, mitybos, taip pat nuo to, ar jis serga lėtinėmis ligomis. Visa tai daro įtaką tam, kokios normos iš tikrųjų turėtų būti taikomos konkrečiu atveju. Galiausiai viskas susiveda į anamnezę – tik žinodami pilną paciento istoriją galime teisingai įvertinti tyrimus“, – sako E. Šukė.
Pasak „Tele2“ klientų atstovės I. Rudinskaitės, DI vertina tai, ką gauna, tai yra pavieniai skaičiai ir bendrinės normos, todėl analizė vyksta be platesnio konteksto. DI lygina jūsų duomenis su milijonais matytų atvejų ir pasako, kas labiausiai tikėtina vidutiniam žmogui. Bet medicinoje vidurkis dažnai nieko nereiškia. Profesionaliam sportininkui ramybės pulsas ar tam tikri kraujo rodikliai gali būti visiškai normalūs, o tas pats skaičius kitam žmogui – signalas, kad kažkas negerai. DI mato skaičių, bet nemato žmogaus už jo.
Gydytojo nepakeičia
DI gali būti naudingas kaip papildomas įrankis, tačiau jis neturėtų tapti pagrindiniu sprendimų priėmėju. “Pirmiausia žmogus turėtų ateiti pas savo šeimos gydytoją – tai yra pirminė grandis, kur įvertinama sveikatos būklė, nusibrėžiami tikslai ir skiriamas gydymas. Tik tuomet, turint aiškų planą, DI gali padėti, pavyzdžiui, sekti tyrimų pokyčius, geriau suprasti tam tikrus dalykus ar pasidalinti gyvenimo būdo patarimais“, – pabrėžia E. Šukė.
„Prieš naudojantis DI įrankiais, svarbiausia nepamiršti patikrinti jų patikimumą – kas juos sukūrė, ar tai patikima įmonė, ar įrankis aiškiai nurodo, kam yra skirtas. Pavyzdžiui, jei tai bendras pokalbių įrankis, jis nėra pritaikytas medicininiams sprendimams. Taip pat reikėtų pasižiūrėti, ar platforma aiškiai nurodo, kaip tvarkomi jūsų duomenys – ar jie saugomi, ar naudojami mokymui. Jei šios informacijos nėra arba ji neaiški, geriau jautrių duomenų nekelti“, – pažymi I. Rudinskaitė.
BNS inf.