Gyvenimas E. Šmitui nepašykštėjo nepriteklių ir išbandymų. Vaikystėje teko piemenauti, sekiojant paskui karvių bandą, paauglystėje – patirti 1940 metų įvykius, su kuriais prasidėjo Lietuvos, o kartu ir šeimos tragedija. 1942 m. sausį vokiečių okupantai Tauragės miškuose sušaudė jo tėvą, buvusį Švėkšnos valsčiaus seniūną, 1945 m. per šturmą prie Oderio upės žuvo brolis, raudonarmiečių priverstas stoti į Raudonąją armiją.
Didžioji dalis E. Šmito gyvenimo, pedagoginės veiklos metų prabėgo Vilkyčiuose, čia ir dabar gyvena jo dukra Rita Beniušienė. E. Šmitas mirė 2009 m. sausio 21 d., sulaukęs 82 metų.
LPKTS Šilutės skyriaus nariai, E. Šmito artimieji ir choro “Pamario aidas” dainininkai sekmadienį dalyvavo Švėkšnos bažnyčioje aukotose Šv. Mišiose. Čia skambėjo ir choro atliekamos, E. Šmito žodžiais parašytos dainos. Vėliau visi nuvyko į Vilkyčius, kur aktyvaus kraštiečio atminimą prie jo kapo pagerbė tylos minute, padėjo gėlių.
Ta proga F. Bajoraičio viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Gyvenimo istorija. Eduardas Šmitas“. Paroda apžvelgia E. Šmito tremties laikotarpį, atskleidžia jo pedagoginį, kultūrinį ir kūrybinį darbą. Joje gausu dokumentų iš R. Beniušienės asmeninio archyvo, bibliotekos fondų, interneto šaltinių.
