Tragiškiausias paros laikas – naktis
2021–2025 m., vidutiniškai per 7 pirmuosius mėnesius kyla 5323 gaisrai, kuriuose žūsta 49 žmonės. Šiemet gaisrų 7,7 proc., o juose žuvusiųjų – 10,2 proc. daugiau.
Pastarąjį dešimtmetį per pirmuosius 7 mėnesius daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2017 m. (64), o mažiausiai – 2022 m. ir 2025 m. (po 41).
Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 žmones, 44 gaisrai nusinešė po vieną gyvybę. Miestuose žuvo 16 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 38. 18 žmonių žuvo Vilniaus, 7 – Šiaulių, po 5 – Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadieniais (11), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos žuvo 26 žmonės, arba 48 proc. Tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 32). Gaisruose žuvo 39 vyrai ir 12 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 65 metai.
16 gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 10 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 75 gyventojus, iš jų 3 vaikus, 404 pastatus, 113 transporto priemonių, 730 gyvūnų.
Daugiau gaisrų kaimuose
Per 7 mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1528 gaisrai, juose žuvo 40 žmonių (iš jų 30 – individualiuose gyvenamuosiuose namuose). 2025 m. tuo pačiu laiku gyvenamuosiuose pastatuose kilo 1264 gaisrai ir juose žuvo 34 gyventojai, tad šiemet tokių gaisrų padaugėjo 20,9 proc., o juose žuvo 6 gyventojais daugiau.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 659 gaisrai, kuriuose žuvo 9 žmonės, kaimo vietovėse – 869 gaisrai, juose žuvo 31 žmogus. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1103 gaisrai, iš jų 543 – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 506 kartus liepsnojo pagalbiniai ūkio pastatai, juose žuvo 5 žmonės. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (203 gaisrai, juose žuvo 1 žmogus), pirtys (97 gaisrai, žuvo 2 žmonės), garažai (51 gaisras). 602 gaisrai kilo transporto priemonėse, ugnis sugadino 312 lengvųjų automobilių. 60 gaisrų kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose.
1516 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose, jų metu išdegė virš 518 ha plotas.
Pagrindinės priežastys – pašalinis ugnies šaltinis, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo pažeidimai bei gedimai, neatsargus elgesys su ugnimi, elektros įrenginių, instaliacijos gedimai ir kt. Įregistruoti 125 padegimai, dėl žaibo iškrovos kilo 13 gaisrų, o 453 gaisrų priežastys dar tiriamos.
8 900 gelbėjimo darbų
Gelbėtojai atliko 8959 gelbėjimo darbus, kai pernai buvo atlikti 8249 gelbėjimo darbai. 3474 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1371 darbas – techninė pagalba: nuo sniego, vėjo ar lietaus nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį atlikti 3079 techninės pagalbos darbai.
3328 kartus ugniagesiai talkino kitoms tarnyboms: 2164 kartus GMP medikams (19,3 proc. daugiau nei pernai), 1092 kartus padėjo žmonėms autoavarijose, kur iš sudaužytų automobilių išlaisvino 81 nukentėjusįjį ir 19 žuvusiųjų.
201 kartą gelbėtojai dirbo vandenyje (iš jų 39 darbai – ant ledo). Jie ištraukė 61 skenduolį, iš jų 1 vaiką, ir išgelbėjo 24 gyventojus, iš jų 1 vaiką. Vyrai sudaro 70 proc. ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (14) ir Panevėžio (11) apskrityse.
336 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 419 likvidavo cheminius incidentus.
Vidutiniškai per vasarą gelbėtojai iš vandens ištraukia 44 skenduolius, iš jų 9 – rugpjūčio mėnesį. Todėl PAGD įspėja nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų, nepalikti prie vandens be priežiūros vaikų.
PAGD inf.