Tą vakarą vykęs Saulės užtemimas buvo matomas kai kuriose Europos dalyse, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje šis retas gamtos reiškinys buvo stebimas kaip dalinis, uždengęs, priklausomai nuo vietovės, iki 70–82 % Saulės disko.
Visiškas Saulės užtemimas buvo matomas siauroje juostoje, kuri driekėsi per šiaurinę Rusiją, Grenlandiją, Islandiją, Atlanto vandenyną, šiaurinę Ispaniją ir nedidelę šiaurės rytų Portugalijos dalį. Lietuvoje Mėnulis uždengė 70–80 proc. Saulės disko (vakarinėje šalies dalyje daugiau nei rytinėje) ir buvo matomas Saulei leidžiantis.
Didžiausias ir ilgiausias užtemimas buvo matomas 45 km į vakarus nuo Islandijos, kur šis įvykis tęsėsi 2 min. ir 18,2 s.
Palankiausios sąlygos stebėti šį astronominį reginį Lietuvoje buvo pajūryje, kur buvo uždengta iki 81–82 % į jūrą besileidžiančios Saulės disko.
Pamario gyventojai stebėti užtemimą rinkosi ir Ventėje, pora dešimčių smalsuolių suvažiavo į Rusnės salą, prie Uostadvario apžvalgos bokštelio. Šeimos suvažiavo ir su vaikais, kai kurie dalijosi nerimu, kad bokštelis gali griūti, neišlaikęs tokio būrio žmonių. Buvo tokių, kurie užtemimą stebėjo stovėdami tiesiog pievoje. Apie 20.45 besileidžiančią saulę jau uždengė debesėliai, tad stebėtojai pasuko namų link.
Tiesa, miegoti smalsuoliai dar nėjo, nes tąnakt dar buvo galima gėrėtis ir Perseidų lietumi.