Vilkai yra saugomi laukiniai gyvūnai ir svarbi Lietuvos ekosistemos dalis. Paprastai jie žmonių vengia, tačiau lengvai pasiekiamas grobis gali paskatinti juos priartėti prie sodybų. Didžiausia rizika kyla, kai gyvūnai ganomi be priežiūros, nakčiai paliekami atvirose ganyklose.
Didžiausią pavojų patiria avys, ožkos, kiti smulkesni ūkiniai gyvūnai. Siekiant sumažinti užpuolimo riziką, naktį juos rekomenduojama laikyti tvartuose arba gerai apsaugotuose aptvaruose. Svarbu ne tik įrengti apsaugos priemones, bet ir aptvarus, tvoras ir vartus reguliariai tikrinti, o pastebėtus pažeidimus pašalinti. Viena iš veiksmingų priemonių gali būti tinkamai įrengti elektriniai aptvarai.
Galima pasitelkti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones. Jos turėtų būti naudojamos kartu su patikimais aptvarais, o ne tapti vienintele apsauga.
Svarbu nepamiršti ir sodybose laikomų šunų. Ypač pažeidžiami yra tie, kurie nakčiai paliekami lauke pririšti. Nors manoma, kad lojantis šuo gali atbaidyti vilką, gali nutikti ir priešingai – lojimas gali atkreipti plėšrūnų dėmesį ir paskatinti juos priartėti prie sodybos. Pririštas šuo neturi galimybės išvengti susidūrimo, neturi ir galimybių apsiginti. Todėl saugiausia šunis naktį laikyti namuose, uždarame voljere.
Svarbu įvertinti ir sodybos aplinką. Teritorijoje nereikėtų palikti maisto atliekų, tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų gaišenas bei skerdimo metu susidarančias atliekas, kad jos netaptų vilkus traukiančiu maisto šaltiniu.
Vilkai gali sugrįžti į vietas, kuriose anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po išpuolio reikėtų įvertinti, kur apsauga buvo nepakankama, ir imtis papildomų priemonių.
VMVT inf.