Visus metus, kiekvieną savaitę, Jums pristatysime tuos žmones, kurie mūsų laikraščiui padėjo augti, kurie talkino mums visus 10 metų ir talkina šiandien. Pristatysime trumpus jų pamąstymus apie tai, kas jiems buvo ir yra „Šilutės naujienos”, ką davė ir – tikimės – duoda bendradarbiavimas su jomis.
Marija LOTUŽIENĖ, buvusi kalbos redaktorė
Kai aš patekau į laikraštį, jis gyvavo jau nebe pirmus metus. Sužinojau, kad ieškomas kalbos redaktorius ir atvažiavau. Pasikalbėjome tuomet su Skirmante, Sigitu ir Vilija prie kavos puodelio ir likau dirbti.
Pirmas įspūdis? Buvo keista ir nesuprantama, kad vienoje patalpoje dirba toks nemažas būrys žmonių, bet jie kažkaip sugeba vieni kitiems netrukdyti. Jie sugebėjo kiekvienas savo darbą padaryti laiku ir atsakingai.
Vėliau visą laiką stebino kitas dalykas. Iki tol buvau dirbusi jau keliose Klaipėdos laikraščių redakcijose kalbos redaktore ir vertėja, ir visuose – be išimties – kolektyvuose pastebėdavau visokių „aštrių kampų“. Tų kolektyvų nariai į juos tai atsitrenkdavo, tai vėl juos gludindavo. Ir aš visą savo darbo „Šilutės naujienose“ laiką nepalioviau stebėtis tuo, kad šis kolektyvas sugebėdavo išvengti tų aštrių kampų. Man iki šiol paslaptis, kaip jiems tai pavyko ir pavyksta.
Dar vienas malonus prisiminimas. Dirbau laikraštyje apie 5 metus ir visą tą laiką, ir išėjusi iš darbo jutau šio kolektyvo narių šilumą ir paprastą žmogišką pagarbą.
Tas laikas redakcijoje man buvo tarsi žaibolaidis – galimybė išeiti iš namų, maloniai pabendrauti su plačių pažiūrų žmonėmis, anksti sužinoti visas naujienas.
Labai gailiuosi, kad teko išeiti, bet viskam ateina laikas – atėjo ir tam. Bet kolektyvui, kurį ir šiandien vadinu savu, kasdien linkiu didžiausios sėkmės.