Administracijos direktorė prieštarauja A.Jako nuomonei

KANDIDATE„Šilutės naujienų“ laikraščio (2012-02-21, Nr. 14) Sigito Grinčinaičio straipsnyje „Valdžia saugo savo algas ir kerta per silpniausius“ buvo išdėstyta rajono Tarybos nario Arvydo Jako nuomonė, kad „(…) politinio pasitikėjimo pareigūnai savo darbu dar neįrodė, kad sugeba puikiai dirbti sunkmečio sąlygomis.

Finansinė savivaldybės situacija nepagerėjo, nebuvo operatyviai sureaguota į „Snoro“ banko veiklos sustabdymą ir jame liko apie 1,2 mln. litų Savivaldybės pinigų. Kodėl jie ten laikyti, kai Savivaldybės skolos siekia 47 mln. litų? Be to, ir sužinojus apie banko nacionalizavimą, į Savivaldybės sąskaitą šiame banke dar plaukė įmokos“.

Taip A.Jakas pagrindė savo siūlymus panaikinti atlyginimų priedus Savivaldybės administracijos direktorei ir jos pavaduotojams.

Savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė prašo redakcijos paneigti A.Jako nuomonę.

Ji mano, kad A.Jakas galbūt yra nevisapusiškai susipažinęs su situacija ir tokiu būdu klaidina laikraščio skaitytojus arba pelnosi sau rinkiminius balsus.

I.Vasiljevienė mano, kad informacijos teisingumą, šaltinio patikimumą turi tikrinti ir pats straipsnio autorius – tai daryti jį įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymas.

Nežinome, kokiu būdu redakcija turėtų patikrinti rajono Tarybos nario A.Jako patikimumą komentuoti Savivaldybės administracijos veiklą ir kodėl turėtų abejoti ar kaip kitaip pateikti A.Jako nuomonę apie Savivaldybės vadovų darbo efektyvumą. Todėl jo nuomonės paneigti negalime.

Tačiau spausdiname Savivaldybės administracijos komentarą dėl A.Jako išsakytų abejonių.

Pinigus įšaldė 28 savivaldybės

I.Vasiljevienė informavo, jog Vyriausybei 2011 metų lapkričio 16 dieną nusprendus perimti finansinių sunkumų patyrusio ir nemokaus komercinio „Snoro“ banko akcijas bei laikinai sustabdžius jo veiklą, buvo imtasi visų būtinų priemonių šiai problemai išspręsti.

Iš anksto apie šią problemą Savivaldybė nežinojo, todėl imtis jokių priemonių ar „operatyviai sureaguoti“ tiesiog negalėjo, kaip ir kai kurios kitos šalies savivaldybės.

Direktorė minėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus Ričardo Malinausko paskelbtą informaciją, kad net 28 šalies savivaldybės iš 35 šalies savivaldybių bankrutavusiame banke turėjo apie 75 mln. Lt. Taigi ši problema liečia ne tik Šilutės rajono savivaldybę, bet ir dar 27 Lietuvos savivaldybes.

Apie tai, kad „Snoras“ galėjo būti įtariamas kaip rizikingas bankas neperspėjo nė viena iš bankus prižiūrėti turėjusių valstybės institucijų. Maža to, „Snoro“ banko uždarymo išvakarėse Žemės ūkio ir Finansų ministerijos pervedė nemažą sumą Savivaldybei skirtų lėšų, dėl kurių Savivaldybė patyrė sunkumų įgyvendinant projektus. Suprantama, nusiimti šių pinigų nuo sąskaitos Savivaldybė negalėjo suspėti.

„O gal gerbiamas Tarybos narys Arvydas Jakas žinojo apie gresiantį pavojų?“ – retoriškai klausia I.Vasiljevienė.

Savivaldybės vadovai po įvykio raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją bei kitas institucijas prašydami, kad būtų pateikta informacija apie galimybę disponuoti turėtomis lėšomis, kreditorinių įsipareigojimų vykdymą bei tolimesnę problemos sprendimo eigą. Taip pat informavo gyventojus tiek vietinėje spaudoje, tiek internetiniame Savivaldybės puslapyje apie pasikeitusius mokesčių surinkimo banko rekvizitus ir laukė, kaip ir kitos savivaldybės, Finansų ministerijos ir kitų atsakingų įstaigų sprendimo bei nurodymų kaip elgtis.

Taip pat pabrėžiame, jog Savivaldybė jokių indėlių jokiame banke nelaiko, nes visas lėšas, kurias gauna, nedelsdama paskirsto dengti kreditoriniams įsiskolinimams, paslaugų tiekėjams ar įstaigoms. Lygiai taip pat ir lapkričio 16 d. išvakarėse buvo ruošiami bankiniai pavedimai, tačiau bankinė sistema neleido jų atlikti ir užskaityti.

I.Vasiljevienė informavo, jog Savivaldybė savo sąskaitas turėjo ne vien „Snore“, bet ir kituose bankuose, įskaitant AB SEB banką, AB „Swedbank“, DNB, AB Ūkio banką, AB Šiaulių banką, Kredito uniją, todėl dėl „Snoro“ griūties nukentėjo ženkliai mažiau nei kai kurios kitos savivaldybės, laikiusios lėšas vien tik „Snoro“ banke.

Todėl ji mano, kad neteisinga kaltinti Savivaldybės vadovus „įšaldžius“ visus Savivaldybės pinigus, nes iš jų Šilutės rajono savivaldybės administracijos biudžetinės lėšos sudaro tik 568 755,17 Lt, o kitos tikslinės lėšos buvo gautos iš ministerijų bei Europos Sąjungos projektams finansuoti.

Yra įvairių nuomonių

I.Vasiljevienė redakciją ir straipsnio autorių ragina kritiškai vertinti informacijos šaltinį.

Redakcija mano, kad tiek rajono politikas A.Jakas, tiek savivaldybės administracijos direktorė ir kiti vadovai turi teisę reikšti nuomonę apie politinio pasitikėjimo ir kitus savivaldybės biudžeto lėšomis samdomus savivaldos darbuotojus.

Nemanome, kad daugiau viešumo menkina savivaldybės vadovų autoritetą ir tikime, kad nuomonių įvairovė prisidės prie demokratijos plėtojimo bei teisingesnių rajono Tarybos bei savivaldybės administracijos sprendimų.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.